Visuomet norėjau bent šiek tiek pastudijuoti užsienyje, tačiau iš karto baigus mokyklą neturėjau tokių galimybių, tad bakalauro studijas baigiau Lietuvoje, Vilniaus universitete. Studijavau Vadybos Informacines Sistemas. Po studijų dariau metų pertrauką, norėjosi sustoti, pagalvoti, ko iš tiesų noriu. Mano galva, tai buvo labai teisingas pasirinkimas, pradėjau dirbti, pamačiau savo stipriąsias ir silpnąsias puses realiame pasaulyje, įgijau patirties, tačiau noras toliau studijuoti nepakito. Svarbus faktorius skatinantis išvykti, buvo suvokimas, kad baigus studijas kitoje šalyje tapčiau dar labiau vertinamu specialistu savo šalyje. Ir žinoma, norėjau keliauti, bendrauti, pažinti naujas kultūras ir žmones.
Kai atėjo apsisprendimo metas pasirinkau studijas Danijoje. Galbūt, todėl kad dirbau daniškoje kompanijoje ir buvau sužavėtą jų gebėjimais verslo valdyme ir žmonių motyvavime. Taip pat šioje šalyje radau universitetą, kuris yra unikalus, vienas iš nedaugelio pasaulyje, taikančių PBL (problem based learning) modelį, kuris leidžia įgyti daugiau praktinių žinių, negu teorinių. Studijas šioje šalyje buvo rinktis drąsiau ir dėl to, kad turėjau čia giminių, kurie buvo patenkinti gyvenimu ir studijomis Danijoje.
Stojimo procesas nebuvo sudėtingas, nes lanksti ir nesudėtinga Kastu sistema padėjo tai padaryti be didesnio streso, visi dokumentai buvo vienoje vietoje, online! Be didesnio "popierizmo" :) jeigu turėdavau klausimų jie visuomet greitai ir operatyviai būdavo atsakyti.
Atvykus į Aalborgą pirmieji mėnesiai neprailgo, paskaitos, socialinio tinklo kūrimas, daugybė renginių naujiems studentams... Veikti tikrai yra ką :) Kol kas viskuo esu patenkinta. Prieš atvykdama turėjau daug dvejonių dėl grupiokų danų - ar jie norės bendrauti su mumis ir dirbti vienoje grupėje? Ar būsim dvi atskiros grupės danai ir užsieniečiai? Mano abejonės buvo išsklaidytos jau pirmąją dieną, grupiokai buvo tikrai draugiški ir susidomėję iš kokių šalių atvykom, ką studijavom, kokia šalies ekonominė - politinė situacija... Noriai buvom integruoti į projektų grupes, dauguma danų yra linkę padėti, nori, kad kuo geriau jaustumėmės čia, nori kažko išmokti iš mūsų ir padėti mokytis mums, ypač danų kalbos, kuri, turiu pripažinti, ne saldainiukas!
Universiteto aplinka taip pat džiugina. Man pasisekė, nes paskaitos vyksta naujausiame AAU pastate, miesto centre. Ganėtinai skiriasi nuo to kas buvo, kai mokiausi Lietuvoje :) pats universitetas suinteresuotas, kad studentai jaustųsi patogiai, turėtų sąlygas dirbti. Savo aukšte turim kelias virtuvėles, su kavos aparatais, šaldytuvais, arbatinukais; "lounge areas" - su modern kėdėm staliukais, sofomis, vienas netgi su TV ir playstation ;D Dėstytojai taip pat labai žemiški ir arti studentų, visuomet pasiruošę atsakyti į klausimus, diskutuoti ir priimti kitų idėjas, nesijaučiantys visuomet teisiais. Mano viltis pateisino ir PBL mokymo sistema, kuri suteikia didžiulį pranašumą, nes esame išmokomi dirbti grupėmis, spręsti realaus gyvenimo problemas, valdyti projektus. Manau, dauguma atvejų dėstytojams svarbus mokymosi procesas, kokias žinias įgijome per praktiką, negu galutinis rezultatas.
Tiems, kurie turi abejonių ir baimių, linkiu drąsiai žengti pažinti pasaulio ir pasiimti visa, kas įmanoma. Studijos užsienyje - nauja patirtis, nauji tarptautiniai kontaktai, kitoks požiūris į mokymąsi, įdomūs iššūkiai ir galimybės pažinti save.
Turbūt daugelis turi klausimą - kaip išgyvensiu? ar sugebėsiu susirasti darbą? Šiais klausimais galiu palinkėti atkaklumo, kas ieško tas randa, nors studentiškų darbų ne milijonas, tačiau čia sudarytos puikios sąlygos darbo vietom su studentišku laiku (8-20 h/sav.) ir dažniausiai užsieniečiai vertinami kaip kruopštūs ir lojalūs darbuotojai. Mano patirtis sako, kad danai nenori dirbti paprastų darbų ir nelabai moka tai daryti.
Jeigu abejoji ar sugebėsi mokytis angliškai, tai čia atvykus kalba greitai patobulėja (bent jau man taip atsitiko) ir patys dėstytojai ne visuomet nuostabiai kalba angliškai. Kai esi privertas kalbėti angliškai kasdien, greitai peržengi barjerą.
