Patarimai suskirstyti į penkias temas: kasdienybė ir buitis; draugystės; kalba ir kultūra;studijos; finansai ir būstas. Jie vienodai tinka renkantis studijas Danijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Suomijoje ar Belgijoje – skaityk iš eilės arba šok tiesiai prie to, kas tau rūpi labiausiai.
Kasdienybė ir buitis: ką vežtis, o ko ne
1. Investuok į patogius sportbačius
„Per pirmas savaites Danijoje suvaikščiodavau bent po 30 tūkstančių žingsnių per dieną – juk taip norisi pažinti naują šalį! Po tokių atstumų jau po mėnesio sutryniau savo konversų padus, todėl tikrai patariu investuoti į gerus žygiavimo batus.“
Ignas – Danija
2. Nepasiimk visų namų
„Net jei tau atrodo, kad išvyksti keleriems metams, nebūtina su savimi pasiimti visų savo namų. Užteks vieno didesnio lagamino, o trūkstamus daiktus tėvai tiesiog atsiųs paštu. Juk važiuoji studijuoti ne į negyvenamą salą – viską rasi ir ten!“
Tadas – Belgija
3. Parsisiųsk offline žemėlapį
„Dar prieš išvykdamas parsisiųsk savo naujo miesto offline žemėlapį. Mobilusis internetas greičiausiai veiks ir atvykus, bet pirmą dieną, kai ieškai būsto, universiteto ar teisingo autobuso, offline žemėlapis yra labai gera atsarga.“
Mantas – Danija
4. Krauk lagaminą pagal klimatą, ne pagal spintą
„Prieš kraudamas lagaminą pasidomėk, koks oras iš tikrųjų laukia šalyje, į kurią važiuoji. Aš pats buvau prisikrovęs dalykų, kurių beveik nenaudojau, o tai, ko prireikė, vis tiek nusipirkau vietoje. Nevežk visų namų – pasiimk tai, ko tikrai reikės pirmosiomis savaitėmis.“
Kasparas – Nyderlandai
Socialinis gyvenimas ir draugystės: kaip susirasti savų
5. Pirmą mėnesį viskam sakyk TAIP
„Iš mažo miestelio atvažiavus į Amsterdamą buvo klaikiai baisu, bet žinojau, kad atvažiavau tam, kad perlipčiau pati per save. Pirmą mėnesį visiems pasiūlymams sakiau TAIP ir negaliu suskaičiuoti, su kiek daug nerealių žmonių susipažinau ir kiek nuotykių patyriau. Patikėk manimi, nesigailėsi!“
Agnė – Nyderlandai
6. Santykiai nebūtinai turi sustabdyti tavo planus
„Prieš išvykdama ir aš galvojau, kaip atstumas paveiks mano santykius ir ar apskritai verta važiuoti. Bet supratau, kad nenoriu atsisakyti studijų užsienyje vien todėl, kad bijau, kas gali nutikti. Santykius galima bandyti išlaikyti, o galimybė išvažiuoti studijuoti gali daugiau nebepasikartoti.“
Kamilė – Suomija
7. Neužsidaryk lietuviškame ratelyje
„Jei tavo studijų programoje yra kitas lietuvis ar net keli – neužsidarykite savo ratelyje. Juk turite progą susipažinti su VISO pasaulio kultūromis! Kada daugiau pasitaikys toks šansas?“
Deividas – Nyderlandai
8. Jei jautiesi vienišas – nelik su tuo vienas
„Po pirmo mėnesio jaučiausi tikrai vieniša ir nežinojau, nuo ko pradėti. Parašiau Kastu, o jie padėjo susisiekti su kita lietuve, studijuojančia netoliese. Dabar susitinkame beveik kiekvieną savaitgalį.
Jeigu pradžioje sunku – pasakyk apie tai. Kartais iki žmogaus, kuris jaučiasi lygiai taip pat, trūksta tik vienos žinutės.“
Mingailė – Švedija
9. Nepraleisk įvadinės savaitės
„Būtinai dalyvauk pažintiniuose renginiuose, vykstančiuose prieš prasidedant mokslo metams (pvz., introduction week). Tokių renginių metu turėsi galimybę apsiprasti universiteto aplinkoje, susipažinti su būsimais kursiokais, o prasidėjus mokslo metams lengviau rasi pirmąsias paskaitas ir jau bus matytų veidų.“
Domantas – Nyderlandai
10. Žiemą nepasilik vienas kambaryje
„Žiemą Danijoje dienos trumpos, oras ne visada kviečia eiti į lauką, todėl labai lengva užsidaryti savo kambaryje. Man padėjo sąmoningai ieškoti žmonių ir veiklos – universiteto renginiai, studentų organizacijos, sportas, bendros vakarienės ar tiesiog grupės, kuriose studentai tariasi, ką veikti.
Net jei kartais norisi likti namie, nueik. Dažniausiai būtent tie spontaniški vakarai vėliau tampa geriausiais prisiminimais.“
Dominykas – Danija
Kalba ir kultūra: kaip greičiau pritapti
11. Kalbėkis su vietiniais, net jei kalbi prastai
„Pasistenk išmokti šalies, į kurią atvykai, kalbą – nors kelis sakinius. Kalbėkis su vietiniais ir su savo kurso studentais, net jei klysti, nes kitaip niekada nepradėsi. Daugelyje universitetų veikia kalbų kavinės (language café) ar language buddy programos, kuriose studentai mokosi kalbų vieni iš kitų – tai pats lengviausias būdas pradėti.“
Miglė - Nyderlandai
12. Prisijunk bent prie vienos studentiškos veiklos
„Paskaitose kursiokus sutiksi savaime, bet artimiausi draugai dažnai atsiranda už auditorijos ribų. Sportas, studentų organizacija, savanorystė ar kitas klubas – pasirink bent vieną veiklą ir nueik kelis kartus, net jei pirmą kartą bus nejauku.“
Rokas – Danija
13. Pasiruošk kultūriniam šokui
„Nors važiuoji studijuoti ne į kitą planetą, kitos šalies įpročiai tikrai nustebins. Atvažiavusi į Nyderlandus likau balta varna po to, kai su vietiniais išsiruošėm į klubą – buvau vienintelė mergina su suknele ir aukštakulniais! Todėl prieš važiuojant į kitą šalį patarčiau pasidomėti vietinių tradicijomis.“
Skaistė – Nyderlandai
Studijos: kaip nepasimesti pirmaisiais metais
14. Lankyk paskaitas – rimtai
„Nors dalyvavimas kai kuriose paskaitose buvo neprivalomas, laikyti egzaminus (ypač ne gimtąja kalba) buvo daug paprasčiau prieš tai girdėjus tą pačią informaciją iš dėstytojo. Rimtai – lankyk paskaitas.“
Dominykas – Danija
15. Stenkis išlaikyti iš pirmo karto
„Per prasidėjusį studentišką gyvenimą, naujas pažintis ir nesibaigiančius vakarėlius nepamiršk pagrindinės atvykimo priežasties – studijų. Mokykis ir stenkis išlaikyti egzaminus iš pirmo karto – tokiu būdu pasiilginsi atostogas ir galėsi ramiai poilsiauti, kol vakarėlių liūtai sėdės perlaikymuose.“
Aleksas – Nyderlandai
16. Nebijok klausti
„Nebijok klausti – viskas yra paaiškinama, o dėstytojai visada pasiruošę padėti. Mano kurse mokėsi apie 20 studentų iš 12 skirtingų šalių, todėl dėstytojai puikiai suprato, kad studijuojant užsienio kalba gali kilti neaiškumų. Svarbiausia nelikti su klausimais vienam.“
Paulina – Belgija
Finansai ir būstas: pasiruošk iš anksto
17. Išvažiuok su finansine pagalve
„Pirmomis savaitėmis pinigų išeina daugiau, nei atrodo – depozitas, pirma nuoma, maistas, transportas ir daiktai kambariui. Man buvo daug ramiau žinoti, kad turiu santaupų keliems mėnesiams. Geriau grįžti su dalimi rezervo, nei nuo pirmos savaitės skaičiuoti kiekvieną eurą.“
Milda – Belgija
18. Būsto ieškoti pradėk kuo anksčiau
„Kai tik žinai miestą ir universitetą, pradėk sekti universiteto būsto informaciją, studentų platformas ir patikimus portalus. Kuo anksčiau pradėsi, tuo daugiau turėsi pasirinkimo ir tuo mažiau streso liks prieš pat išvykimą.“
Fausta – Nyderlandai
O kiek realiai kainuoja studento gyvenimas?
Šie skaičiai – orientaciniai ir priklauso nuo šalies bei miesto. Detalius kiekvienos šalies biudžetus rasi skiltyje „Finansai“, o praktinius būsto paieškos žingsnius – skiltyje „Apgyvendinimas“.
800–1400 Eur
tiek per mėnesį vidutiniškai kainuoja pragyvenimas – priklausomai nuo šalies ir miesto
250–750 Eur
tiek per mėnesį įprastai kainuoja studento būstas su komunaliniais mokesčiais
3–5 mėnesių
išlaidoms rekomenduojama turėti santaupų prieš išvykstant, kol įsikursi ir susirasi darbą
12–15 val.
per savaitę įprastai dirba studentai, derindami darbą su studijomis
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek pinigų reikėtų turėti prieš išvykstant?
Priklauso nuo šalies ir miesto. Pragyvenimas per mėnesį kainuoja maždaug nuo 800 Eur (Danijoje ar Suomijoje) iki 1400 Eur (Nyderlanduose ar Belgijoje). Pradiniam įsikūrimui – būsto depozitui ir pirmiesiems mėnesiams, kol susirasi darbą – rekomenduojama turėti santaupų bent 3–5 mėnesių išlaidoms.
Tikslias sumas pagal kiekvieną šalį rasi skiltyje „Finansai“.
Ką daryti, jei pirmosiomis savaitėmis jautiesi vienišas?
Pirmosiomis savaitėmis taip jaučiasi daugelis studentų – naujoje šalyje reikia laiko apsiprasti ir susirasti artimesnių žmonių.
Dalyvauk įvadiniuose renginiuose, prisijunk prie studentų organizacijų ar sporto klubų ir nebijok užkalbinti kursiokų ar bendrabučio kaimynų. Dažnai užtenka vieno pokalbio, kad pradėtum jaustis drąsiau.
Padeda ir tai, kad kažkas jau yra buvęs tavo vietoje: Nyderlanduose, Belgijoje, Danijoje ir Švedijoje studijuojančių lietuvių kontaktus rasi skiltyje „Studentų kontaktai“. Daugiau apie pirmųjų savaičių iššūkius skaityk skiltyje „Išsklaidyk savo baimes“.
Ar būtina mokėti vietinę kalbą?
Studijoms – ne. Kastu siūlomos programos dėstomos anglų kalba, todėl vietinės kalbos mokėti nereikia. Tačiau išmokti bent kelis pagrindinius žodžius tikrai pravers kasdienybėje – ir, kaip sako patys studentai, vietiniai tuomet tave priima daug šilčiau.
Kada pradėti ieškoti būsto?
Kuo anksčiau. Kastu rekomenduoja būsto pradėti ieškoti ankstyvą pavasarį – populiariuose studentų miestuose vietos išgraibstomos labai greitai, o paieška gali užtrukti kelis mėnesius.
Praktinius patarimus, platformų sąrašą ir sukčiavimo požymius rasi skiltyse „Apgyvendinimas“ ir „Būsto paieška“.
Ar galėsiu dirbti studijų metu?
Taip. ES piliečiai kitose ES šalyse gali dirbti be atskiro darbo leidimo – tereikia užsiregistruoti gyvenamojoje vietoje ir gauti asmens (gyventojo) numerį. Kur tiksliai registruotis, priklauso nuo šalies: vienur tai daroma savivaldybėje, kitur – gyventojų registro ar mokesčių įstaigoje.
Studentai paprastai dirba apie 12–15 valandų per savaitę – tiek, kad darbas netrukdytų studijoms. Valandinis atlygis skiriasi pagal šalį, todėl konkrečias sumas žiūrėk skiltyse „Darbo galimybės studijų metu“ ir „Finansai“.
Ką daryti, jei anglų kalba nėra stiprioji pusė?
Tau nereikia kalbėti be klaidų. Studijuosi kartu su žmonėmis iš daugybės šalių, kuriems anglų kalba taip pat nėra gimtoji, o kasdien ją vartodamas įsidrąsinsi greičiau, nei tikiesi.
Konkretus reikalaujamas lygis ir jo įrodymo būdas priklauso nuo programos. Reikalavimus rasi skiltyje „Reikalaujami anglų kalbos testai“.
Kada pradėti ruoštis stojimui?
Kuo anksčiau, tuo daugiau pasirinkimo. Dalis programų turi ankstyvus terminus, o kai kuriose vietos baigiasi dar nepasibaigus oficialiam terminui.
Tikslios datos priklauso nuo šalies ir aukštosios mokyklos – jas rasi skiltyje „Dokumentų pateikimo datos“.
Ar Kastu padės, jei problemų iškils jau studijuojant?
Taip. Jei kils klausimų dėl stojimo dokumentų ar organizacinių dalykų, visada gali kreiptis į Kastu komandą.
Akademinius klausimus – paskaitas, egzaminus, pažymius – sprendžia pati aukštoji mokykla. Daugelyje jų veikia tarptautinių studentų skyriai, kurie padeda ir kasdieniais įsikūrimo klausimais vietoje.
O kur galėtų prasidėti tavo istorija?
Dabar nereikia žinoti visų atsakymų. Peržiūrėk programas Danijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Suomijoje ir Belgijoje ir pasižiūrėk, kur galėtum atsidurti jau kitais mokslo metais.
Dar nežinai, ką norėtum studijuoti?
Pasikalbėk su Kastu AI asistentu – jis užduos kelis klausimus ir padės atrasti tavo interesus atitinkančias studijų kryptis. Tai niekuo neįpareigoja.
