Stojimo ABC

Pirmasis tavo žingsnis – užsiregistruoti į nemokamą vaizdo konsultaciją, kurios metu atsakysime į visus pagrindinius klausimus, renkantis studijas svečioje šalyje:

• Kurią šalį studijoms pasirinkti?

• Finansai – kiek kainuoja mokslai, pragyvenimas? Kaip gauti studijų finansavimą? Kiek pinigų turėti studijų pradžiai?
• Kokius darbus dažniausiai dirba tarptautiniai studentai? Patarimai kaip ieškotis darbo.
• Apgyvendinimas – bendrabutis, kambarys, o gal visas butas?
• Kaip vyksta stojimas į užsienio universitetus? Ar svarbūs egzaminai? Kokių dokumentų prireiks?
• Stojimų datos – kaip nepramiegoti stojimo termino?

Kastu konsultacijos visada NEMOKAMOS.

Kastu siūlo galimybę rinktis studijas 7-iose skirtingose šalyse, todėl suprantama, kad gali jaustis pasimetęs ir apsvaigęs tokioje gausybėje.

Norint pasirinkti būtent tai, kas tinka tau, verta apgalvoti daugelį aspektų: pradedant tuo, ką norėtum studijuoti, kas tau tiktų ir būtų įdomu ir baigiant tuo, kur.

Svarstant šiuos klausimus verta apgalvoti ne tik savo norus ir svajones, tačiau ir galimybes. Kokius klausimus vertėtų sau užduoti, kokius kriterijus apgalvoti ir kur ieškoti pagalbos niekaip negalint atrasti savo vietos, gali sužinoti Kastu „Karjeros centre“, kuriame rasi naudingus patarimus, profesinio orientavimo testus bei galėsi registruotis į karjeros konsultacijas.

Jau žinai kokios srities studijos tave domina? Puiku! Pasitelkęs mūsų studijų paieškos sistemą, gali pasižiūrėti, kurie universitetai jas siūlo.

Vienas iš svarbiausių aspektų, apie kurį verta pasidomėti ketinant stoti į universitetus užsienyje, yra finansai. Skirtingos šalys siūlo skirtingas finansines galimybes, todėl labai svarbu įsitikinti, kad studijos pasirinktoje šalyje tikrai įkandamos tavo kišenei.

Negana to, tikrai pravartu:

• Žinoti apie atsiskaitymo už studijas (jei toks reikalingas) tvarką skirtingose šalyse;
• Susipažinti su galimybėmis gauti paskolą, paramą ar kitokio pobūdžio finansinę pagalbą pasirinktoje šalyje.

Visą svarbiausią informaciją, susijusią su įvairiais finansiniais aspektais, rasi skiltyje „Finansai“. Šioje skiltyje rasi lentelę, apibendrinančią finansinę informaciją visose šalyse, su kuriomis dirbame bei puslapio apačioje rasi atskirus skyrius, apie kiekvienoje šalyje egzistuojančias finansines galimybes.

Vykstant studijuoti į užsienį, būtina turėti santaupų, kurios tau leistų pragyventi bent 4–6 mėnesius (5000–7000 Eurų). Kai įsitvirtinsi, galėsi derinti studijas su darbu.

Išsirinkus programą, labai svarbu žinoti ko reikia norint sėkmingai į ją įstoti. Stojimo reikalavimai susideda iš daugelio skirtingų punktų, todėl norėdamas tiksliai sužinoti visus reikalavimus, turėtum aplankyti keletą vietų mūsų puslapyje:

• Bendrieji stojimo reikalavimai
• Reikalingi dokumentai
• Universitetų reikalaujami anglų k. testai

Šiose skiltyse rasi bendrą informaciją apie stojimo reikalavimus, kuri padės tau pasiruošti stojimo procesui. Sužinosi, kokius dokumentus reikia turėti, koks anglų kalbos žinių patvirtinimas reikalaujamas ir t.t. Tačiau skirtingos programos taip pat turi ir specifinius reikalavimus – kokį balą reikia surinkti iš anglų kalbos testo, koks pažymių vidurkis reikalaujamas (ir ar išvis reikalaujamas) ir pan. Norėdamas sužinoti konkrečius programos reikalavimus, turi studijų paieškos sistemoje paspausti ant tave dominančios programos ir aplankyti jos apraše esančią skiltį „Stojimo reikalavimai“.

Išsirinkus programą, apskaičiavus finansines galimybes ir sužinojus stojimo reikalavimus, belieka tik stoti. Stojimo procesas per Kastu susideda iš trijų, visai paprastų žingsnių. Viską, ką reikia apie juos žinoti, gali rasti skiltyje „Stojimo procesas“, o taip pat, viso stojimo proceso metu, tave lydės Kastu koordinatoriai, kurie pasirūpins, kad visą informaciją gautum operatyviai ir laiku.

Gegužės–liepos mėnesį tavo stojimo procesas bus vainikuotas laišku iš aukštosios. Net jeigu gausi sąlyginį priėmimo laišką, jau gali pradėti planuoti tolimesnius veiksmus, kadangi šiuo laišku dažniausiai prašoma tik atsiųsti mokyklos baigimo diplomą, anglų kalbos testo rezultatus ar įgyvendinti kitas nesudėtingas sąlygas.

Sulaukus priėmimo laiško, rekomenduojame kuo labiau susipažinti su studentišku gyvenimu aukštojoje, kurioje ketini studijuoti:

• Paieškoti su ja susijusių studentų grupių socialiniuose tinkluose;
• Pasikalbėti su ten jau studijuojančiais studentais;
• Paieškoti bendraminčių, kurie stoja tuo pat metu kaip ir tu ir t.t.

Kuo daugiau žinosi, tuo ramiau jausiesi atėjus laikui išvykti. Be to, yra daug šansų, kad aktyviai iš anksto įsitraukus į aukštosios gyvenimą, greičiau susirasi draugų, galbūt net rasi žmonių, kurie galės tau pasiūlyti studentišką darbą, kurie padės su būsto paieškomis ar galės nebrangiai parduoti panaudotas knygas ir kitaip pagelbėti.

Gavęs, kad ir sąlyginį priėmimo laišką, būtinų būtiniausiai iškart imkis būsto paieškos. Turėk omenyje, kad kasmet į universitetus plūsta šimtai pirmakursių, taigi, kuo anksčiau pradėsi paieškas, tuo mažiau rizikos ir nerimo turėsi.
Bendrą informaciją galima rasti skiltyje „Apgyvendinimas“, tačiau kiekviena aukštoji turi skirtingas apgyvendinimo galimybes ir taiko skirtingą tvarką, todėl pačią aktualiausią ir naudingiausią informaciją rasi prie savo pasirinkto universiteto aprašymo, pasirinkęs skiltį „Apgyvendinimas“.

Tikriausiai supranti, kad vienas iš svarbiausių žingsnių, prieš išvykstant studijuoti į užsienį, yra susitvarkyti sveikatos draudimo reikalus.

Kaip veikia sveikatos draudimo sistema išvykstantiems studijuoti į užsienį? 

Pagal Sveikatos draudimo įstatymą Lietuvos Respublikos piliečiai, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, yra apdrausti Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis. Tačiau vykstantys studijuoti į Europos Sąjungos valstybių aukštųjų mokyklų dieninius skyrius asmenys patys turi pasirūpinti draustumą liudijančiais dokumentais, t.y. kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo. Ši kortelė, patvirtinanti, kad asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, garantuoja būtinąją medicinos pagalbą bet kurioje Europos Sąjungos šalyje.

Ką reikia pateikti ligonių kasose, norint gauti nemokamą ilgalaikę ESDK (Europos sveikatos draudimo kortelę)?  

Išvykstant studijuoti, turi teritorinei ligonių kasai pateikti privalomąjį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą t.y. aukštosios mokyklos, kurioje mokaisi (mokysiesi), išduotą akademinę pažymą. Akademinei pažymai pildyti turėtų būti naudojamas firminis aukštosios mokyklos blankas, joje turi būti nurodyti tavo asmens duomenys, skyrius, kuriame mokysiesi (dieninis), studijų programos laipsnis ir studijų laikotarpis.

Kadangi tokios pažymos, dažniausiai, universitetas neatsiunčia iškart (ją gali gauti nuvykęs į aukštąją studijuoti), pirmiausia, ką gali pamėginti pateikti, tai savo priėmimo laišką iš universiteto. 

Jei universiteto priėmimo laiškas nebus priimtas kaip pakankamas įrodymas, kad studijuosi užsienyje, tau reikės: 

• pasirūpinti notaro įgaliojimu, su kuriuo tavo tėvai (ar kiti artimieji) galėtų atsiimti kortelę tavo vardu, kai tu jau būsi užsienyje;  
• ligonių kasose pasidaryti trumpalaikę ESDK iki kol gausi ilgalaikę; 
• kai nuvyksi į universitetą ir pradėsi studijas, reikės paprašyti universiteto studijų skyriaus išduoti tau pažymą, kad tu tikrai studijuoji universitete ir nurodyti aukščiau minėtą informaciją;   
• gavęs šią pažymą, nusiųsi ją tėvams ir jie su notaro įgaliojimu bei tavo atsiųsta pažyma, nuėję į ligonių kasas, galės paimti tavo ESDK; 
• Europos Sąjungos šalyse studijuojantys studentai, turintys Europos sveikatos draudimo korteles, gali būti garantuoti, kad gaus visą, pagal tos šalies, kurioje studijuoja, įstatymus nustatytą, būtinąją pagalbą ir jiems nereiks dėl sveikatos sutrikimų nutraukti studijų ir grįžti namo.  
• Čia rasi daugiau informacijos

Ką dar svarbu žinoti apie ESDK ir privalomąjį sveikatos draudimą? 

• Turėk galvoje, kad tau išvykimo iš Lietuvos deklaruoti tikrai NEREIKIA, kadangi tu vyksti studijuoti (dažnai studentai susimaišo, deklaruoja išvykimą iš Lietuvos, taip netekdami privalomojo sveikatos draudimo. Tuomet išsiima ilgalaikę ESDK ir panaudoję ją, vėliau nustemba, sužinoję, kad turi skolą už gydimąsi užsienyje. Kadangi mokėjimai už gydymus nebuvo padengti ligonių kasų – „Sodroje“ susikaupė skola, kurią, tokiu atveju, jie turi padengti savo lėšomis). 
• Būtinoji medicinos pagalba teikiama tik tose gydymo įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis dėl paslaugų teikimo su TLK (teritorine ligonių kasa). Tad atvykus į miestą, kuriame studijuosi, būtų pravartu pasiklausti dėl būtinosios pagalbos: kurios gydymo įstaigos užtikrina būtinąją pagalbą ESDK turėtojams. 
• Ligonių kasos negali apmokėti už medicinos pagalbą, jei ji suteikta gydymo įstaigoje, nedalyvaujančioje valstybinėje sveikatos sistemoje. Ligonių kasos taip pat nekompensuoja paciento priemokų ir gydymo paslaugų, kurios pagal atitinkamos Europos šalies nacionalinius teisės aktus nėra apmokamos valstybinio sveikatos draudimo lėšomis. Todėl patariame pasidomėti, kokios priemokos ir mokesčiai taikomi šalyje, kurioje studijuosi – ši informacija skelbiama VLK ir TLK interneto svetainėse, ją galima sužinoti ir teritorinėse ligonių kasose, atvykus pasiimti kortelės. 

SVARBU! Europos sveikatos draudimo kortelę pasidaryti būtina, kadangi nepasidarius ir neinformavus ligonių kasų apie išvykimą studijuoti į užsienį, tavęs „Sodra“ nedraus ir vėliau nurašys pinigus iš tavo banko sąskaitos už socialinio draudimo skolą. 

Rinkdamasis kelionės laiką, labai gerai įsiskaityk į iš aukštosios gautus laiškus, kuriuose kalbama apie studijų pradžią. Kai kurios aukštosios paskutinėmis rugpjūčio savaitėmis vykdo privalomą „Introduction Week“. Jeigu tavo pasirinktoje aukštojoje toks renginys yra planuojamas, kelionę gali reikėti susiplanuoti anksčiau. Taip pat rekomenduojame  pasilikti savaitę laiko apsipratimui naujoje vietoje, prieš prasidedant numatytai programai.

Europos sąjungos (ES) piliečiai ketinantys gyventi kitose ES šalyse gali nevaržomai tą daryti. Tačiau prieš tai jums reikės užsiregistruoti miesto savivaldybėje. Savivaldybėse registracijos taisyklės gali būti skirtingos, taigi norint užsiregistruoti reikėtų kreiptis į aukštąją, į kurią įstojai (dažnai aukštosios mokyklos savo tarptautiniams studentams padeda susitvarkyti šiuos dokumentus), arba tiesiogiai į miesto, kuriame gyvensi, savivaldybės administraciją. Jie nurodys tau tikslią registracijos procedūrą. Kai užsiregistruosi, tau bus suteiktas gyventojo numeris, kuris bus reikalingas įsidarbinant, atidarant banko sąskaitą ir tvarkant įvarius kitus reikalus.

Reikalingi dokumentai registracijai:

• Asmens tapatybės dokumentas
• Dvi/keturios dokumentinės nuotraukos
• Priėmimo į aukštąją laiškas

Jei prieš išvažiuodamas pasidomėsi šalimi, aukštąja ir bendra studijų aplinka, atsakingai susiplanuosi finansus ir iš anksto pradėsi būsto paieškas, pirmosios savaitės naujoje vietoje tikrai nebus tokios sunkios, kaip galėtum pagalvoti.
Toliau viskas priklauso tik nuo tavęs ir tavo iniciatyvų. Mūsų patarimas – būti veržliam ir drąsiam. Kuo daugiau veiklos turėsi, tuo mažiau bus laiko nuobodžiauti ir ilgėtis namų. Dalyvauk papildomose veiklose ir užtikrintai susirasi naujų draugų. O svarbiausia – nebijok klausti. Natūralu, kad naujoje aplinkoje daug kas gali būti neaišku ar baugu, todėl paklausti tų, kurie žino geriau, visada gera mintis.