Stojimo anketa
Nemokamos konsultacijos
+370 684 44220
Dažniausiai užduodami klausimai

Šioje skiltyje Tau pateikiame Dažniausiai konsultantams užduodamų klausimų sąrašą ir trumpus bei aiškius atsakymus į juos! Neabejojame, kad ši klausimų-atsakymų skiltis padės Tau suprasti visą stojimo proceso sistemą bei nukreips į reikalingas skiltis Kastu International puslapyje, kuriose rasi daugiau dominančios informacijos!

1.  Ar galiu siųsti stojimo anketą, jei vis dar mokausi mokykloje?
Taip, gali. Jei šiuo metu mokaisi 12 klasėje ir dar neturi brandos atestato, stojimo anketą gali atsiųsti ir be jo. Atestato kopiją turėsi atsiųsti, kai tik jį gausi.
2.  Kokius brandos egzaminus reikia laikyti, kad galėčiau mokytis užsienyje?
Laikomi brandos egzaminai neturi didelės įtakos stojant į užsienio aukštąsias mokyklas. Sprendimui,  ar tave priimti, daugiau įtakos nei laikomi egzaminai, turi tavo pažymių vidurkiai, tačiau ir pažymiai nėra svarbiausias kriterijus priimant galutinį sprendimą (Įdomu, kokie gi tie svarbiausi kriterijai? Skaityk kitą klausimą).
3.  Kas yra svarbiausia stojant į užsienio aukštąsias mokyklas?
Svarbiausia yra teisingai užpildyti stojimo anketą bei parašyti gerą ir išsamų motyvacinį laišką. Dauguma užsienio aukštųjų mokyklų didžiausią dėmesį kreipia ne į Tavo pažymius, o į Tavo asmenines savybes. Jei rašydamas motyvacinį laišką atskleisi visas savo stipriąsias puses ir parodysi susidomėjimą savo pasirinkta sritimi, aukštosios atstovai, atsižvelgdami į stiprią tavo motyvaciją ir pasiryžimą siekti užsibrėžtų tikslų, Tave priims ir padės tapti pasirinktos srities specialistu.
Taip pat, stojant į užsienio aukštąsias mokyklas labai svarbu gerai mokėti anglų kalbą. Tavo anglų kalbos žinių lygį parodys išlaikytas anglų kalbos testas.
4.  Kokius dokumentus reikia atsiųsti kartu su anketa?
Kartu su anketa reikia atsiųsti motyvacinį laišką, rekomendaciją, pažymių išrašą bei ID kortelės/paso kopiją. Svarbu atkreipti dėmesį, kad stojant į kai kurias programas reikia atsiųsti ir papildomus dokumentus, pavyzdžiui, gyvenimo aprašymą (CV) arba savo darbų pavyzdžius stojant į menų studijas. Tikslų reikalingų dokumentų sąrašą gali rasti skiltyje Reikalingi dokumentai.
5.  Kiek programų/šalių galiu rinktis vienoje anketoje?
Stojant į Angliją  ir Škotiją galima rinktis ne daugiau kaip 5 programas. Stojant į bet kurią kitą šalį ar į kelias šalis iškart gali pasirinkti iki 8 programų. Anketos mokestis priklauso nuo šalies, į kurią stoji, o ne nuo programų skaičiaus.
6.  Kiek kainuoja Kastu International paslaugos?
Stojimas per organizacija Kastu International yra nemokamas!
Anketos ir dokumentų siuntimas, administravimas Tau nieko nekainuos, kadangi Kastu finansuoja Europos Sąjungos institucijos. Tau reikės susimokėti tik 103,58Lt (30€) UCAS mokestį, jei stosi į Angliją ir/arba Škotiją. Šį mokestį Kastu turės sumokėti UCAS sistemai, kuri koordinuoja visus stojimus į Didžiosios Britanijos universitetus.
Daugiau informacijos rasi skiltyje Anketos administravimo mokestis.
7.  Kaip reikia rašyti motyvacinį laišką?
Motyvacinis laiškas yra tai, kas sudaro pirmą įspūdį apie Tave, todėl svarbiausia, kad jame atsispindėtų visos Tavo stipriosios savybės. Svarbu prisiminti, kad tai ne laiškas draugui, todėl reikia kalbėti ne apie hobius ir laisvalaikį, o apie interesus ir ateities planus, kuriuos pasirinkta programa padės įgyvendinti. O svarbiausia – nenusirašinėti. Daugelis aukštųjų turi sistemas, kuriose gali patikrinti, ar motyvacinis laiškas nėra nukopijuotas. Daugiau patarimų kaip parašyti kokybišką motyvacinį laišką rasi skiltyje Motyvacinis laiškas.
8.  Kaip turi atrodyti rekomendacinis laiškas?
Tikslių nurodymų rekomendaciniam laiškui nėra, kiekvienas jį parašo skirtingai. Rekomendacinis laiškas iš mokytojo, kuris dėsto dalyką, susijusį su tavo pasirinkta studijų programa, būtų pliusas. Svarbiausia, kad rekomenduojantis žmogus apibūdintų Tavo akademines savybes – koks Tu esi kaip mokinys, kokios yra Tavo stipriosios pusės, kam Tu gabus. Pagrindinis reikalavimas – laiškas turi būti parašytas anglų kalba. Tačiau mokytojas jį gali rašyti ir lietuviškai, tuomet Tau, galbūt su anglų kalbos mokytojo pagalba, reikėtų jį išversti. Daugiau informacijos apie Rekomendacinį laišką rasi skiltyje Rekomendacinis laiškas.
9.  Kokiose šalyse mokslas yra nemokamas?
Bakalauro ir Tęstinės studijos yra nemokamos Danijoje, Švedijoje bei Škotijoje, magistro – Danijoje ir Švedijoje. Daugiau informacijos ieškok skiltyje Finansai.
10. Kiek pinigų reikia per mėnesį norint pragyventi užsienyje?
Priklausomai nuo šalies ir Tavo asmeninių poreikių per mėnesį reikia nuo 430€ iki 650€ visoms pragyvenimo išlaidoms padengti. Daugiau informacijos ieškok skiltyje Finansai.
11. Kokios galimybės susirasti studentišką darbą studijų metu?
Dauguma lietuvių studijuojančių užsienyje stengiasi susirasti darbą. Darbo paieška gali užtrukti, o rezultatai priklausys nuo to, kaip aktyviai ieškosi, nuo miesto, kuriame gyvensi ir nuo darbo rinkos. Studentams paprastai užtenka dirbti  2-3 valandas per dieną, kad jie galėtų padengti didžiąją dalį svarbiausių pragyvenimo išlaidų. Kaip teigia studentai, toks darbo krūvis jų labai nevargina ir yra nesunkiai suderinamas su studijomis. 
Daugiau informacijos ieškok skiltyje Darbo studijų metu galimybės.
Norėdamas sužinoti tikslią informaciją apie darbo galimybes pasirinktoje šalyje/mieste, susisiek su ten besimokančiais studentais
12. Ar įmanoma gauti stipendiją?
Stipendijos yra mokamos tik kai kuriuose universitetuose Anglijoje ir Nyderlanduose ir jos priklauso nuo tavo mokymosi rezultatų. Čia daugiau informacijos.
Tačiau bakalauro ir magistro studijos Danijoje ir Švedijoje bei bakalauro studijos Škotijoje yra nemokamos.
Anglijoje ir Nyderlanduose dar yra galimybė palankiomis sąlygomis gauti studijų paskolą, kuri padengs visą studijų mokestį.
Nyderlanduose visi dirbantys studentai gali gauti valstybės paramą, kuri siekia iki 500 € per mėnesį, Danijoje - iki 770 € per mėnesį.
13. Ar išvažiavęs studijuoti į užsienį aš būsiu visiškai vienas?
TIKRAI NE! Kartu su Tavimi studijuoti vyks ir kiti lietuviai, su kuriais turėsi galimybę susipažinti dar stojimo proceso metu. Nuvykęs susipažinsi ir su kitais studentais, kurie, kaip ir Tu, atvyko studijuoti į naują, nepažįstamą šalį ir ieško draugų. Taip pat visuose universitetuose veikia tarptautinių studijų skyriai, kurie Tau padės iškilus bet kokiai problemai. Universitetuose studentai nuolatos sugalvoja įvairios veiklos ir pramogų, taigi jei būsi aktyvesnis – tikrai susirasi daugybę naujų draugų.
Be to, šiuolaikinės technologijos, kaip Skype ar Facebook, leis palaikyti ryšį su mylimais žmonėmis likusiais Lietuvoje, kad ir kur bebūtum. Daugiau informacijos ieškok skiltyje Išsklaidyk savo baimes.
14. Kada reikia laikyti Kastu anglų kalbos testą?
Dalyvaujantieji pagrindiniame stojime Kastu anglų kalbos testą pirmą kartą laiko kovo mėnesio pradžioje. Vėliau priklausomai nuo to, ar susidaro grupė, testas organizuojamas kas mėnesį. Tie, kurie ketina dalyvauti žiemos stojime, Kastu anglų kalbos testą laiko lapkričio mėnesio pabaigoje.
15. Ar galima laikyti anglų kalbos testą po anketos atsiuntimo?
Taip. Kastu anglų kalbos testas yra laikomas po anketos išsiuntimo. IELTS arba TOEFL testą taip pat galima laikyti po to, kai išsiųsi stojimo anketą. Pageidautina, kad anglų kalbos testą išlaikytum iki vasaros vidurio.
16. Kur apsigyventi?
Dažniausiai užsienio studentai gyvena vietiniuose studentų bendrabučiuose. Kai kurie nuomojasi butus drauge su kitais studentais. Taip pat galima apsistoti vietinėje šeimoje – tokiu atveju atsiranda galimybė geriau pažinti vietinius gyventojus bei jų kultūrą.
Būsto kainos skiriasi priklausomai nuo šalies, vietos bei gyvenamosios vietos įrengimo. Norėdamas sužinoti daugiau informacijos apsilankyk skiltyje Apgyvendinimas.
17. Kada reikia kreiptis dėl būsto?
Nors Tau ir gali pasirodyti anksti, tačiau dėl būsto reikėtų kreiptis pavasario pradžioje, iškarto kai išsiųsi stojimo anketą. Visos aukštosios, net ir tos, kurios neturi savo bendrabučių, siūlo kažkokias apgyvendinimo alternatyvas naujiems studentams (smulkiau apie apgyvendinimo sąlygas gali skaityti prie šalių ir universitetų aprašymų), tačiau paprastai universiteto siūlomų kambarių skaičius yra ribotas, todėl kuo anksčiau kreipsiesi, tuo daugiau šansų, kad turėsi stogą virš galvos :)

P.S. Kopenhagos ir Aarhuso mieste yra labai didelės eilės studentų norinčių gauti bendrabutį, todėl šiuose miestuose būsto reikia pradėti ieškotis 5-7mėn. prieš atvykimą.
18. Ar privalėsiu vykti studijuoti į užsieni, jeigu mane priims?
Jokių įsipareigojimu vykti studijuoti nėra. Gali bandyti stoti tiek į užsienį, tiek Lietuvoje. O kai žinosi, kur esi priimtas galėsi apsispręsti, kur labiau nori studijuoti.
19. Ką daryti jei neįstojau?
Anketoje gali turėti daugiau nei vieną prioritetą ir stoti daugiau nei į vieną šalį, todėl gavus neigiamą atsakymą iš vienos aukštosios neverta nusiminti, tave automatiškai pradės svarstyti antrasis prioritetas. Jei nebuvai priimtas į pirmą prioritetą, tai tikrai nereiškia, kad tave atmes ir visi kiti – kažkuriai programai Tu vis tiek būsi būtent tas, kurio jiems reikia :)
Jei Tavęs nepriima į norimą studijų programą, susisiek su mumis. Mes išsiaiškinsime, dėl ko nebuvai priimtas, ir padėsime Tau rasti geriausią alternatyvą.
20. Labai ilgai nesulaukiu atsakymo iš aukštosios mokyklos, ar tai reiškia, kad aš nepriimtas?
Jeigu aukštoji mokykla dar nepateikė atsakymo, tai reiškia, kad tebevyksta svarstymas – aukštosios mokyklos kasmet sulaukia begalės anketų iš norinčių studijuoti, todėl kartais jų svarstymas gali užtrukti. Jeigu nesulauki jokių žinių tai nereiškia, kad esi nepriimtas, kadangi aukštosios bet kuriuo atveju pateikia atsakymą, taigi net ir nepriėmimo atveju Tu gausi apie tai informuojantį laišką.
21. Kaip rasti daugiau informacijos?
Jei nerandi visos Tave dominančios informacijos, susisiek su mūsų konsultantais ir jie atsakys į Tau iškilusius klausimus. Taip pat gali susisiekti su užsienyje studijuojančiais lietuviais.
22. Ar Danijos koledžai yra tas pats, kas Lietuvos kolegijos?
Danijos koledžai nėra Lietuvos kolegijų atitikmuo. Danijoje koledžas nuo universiteto skiriasi tik paskaitų pobūdžiu: koledžuose studijos orientuotos į praktiką, o universitetuose – į teorines žinias. Baigęs studijas koledže Tu tampi studijuojamos srities specialistu ir iš karto gali pradėti dirbti ar stoti į tolimesnes Magistro laipsnį teikiančias studijas.
23. Kas yra „Top-up“ kursas?
„Top-up“ yra papildomų metų arba išlyginamasis kursas, skirtas studentams, jau turintiems AP laipsnio profesiją ir norintiems įgyti bakalauro laipsnį. Jis tinka ir tiems studentams, kurie baigė bent 2 bakalauro studijų kursus Lietuvoje ir norėtų tęsti studijas užsienyje. Pabaigę „Top-up“ kursą studentai gauna užsienio aukštosios mokyklos bakalauro diplomą.
24. Kas yra „AP degree“?

Akademinio-profesinio (angl. „AP degree“) laipsnio programos yra trumpas aukštojo mokslo programų ciklas, siūlomas skirtingose aukštojo mokslo įstaigose Danijoje. AP laipsnis prilygsta pirmiems dvejiems bakalauro studijų metams. Įgiję AP laipsnį turi galimybę tęsti studijas dar metus ir gauti bakalauro laipsnį Danijoje ar kitoje šalyje. AP studijų programose puikiai suderinti teoriniai bei praktiniai kursai, reikalingi norint įsidarbinti paslaugų ar gamybos srityse. Visos AP laipsnio programos sudarytos bendradarbiaujant su verslo bei pramonės įmonėmis tam, kad jas baigę studentai turėtų reikalingus praktinius įgūdžius.

25. Kas yra ECTS?

Europinė kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS) - tai sistema, pagrįsta studento darbo laiku, reikalingu tam, kad studentas pasiektų programos tikslus, kurie turėtų būti apibrėžti studijų pasiekimais ir kompetencijomis, įgytomis studento. ECTS leidžia lengviau suprasti ir palyginti studijų programas tiek saviems, tiek ir užsienio studentams. ECTS skatina mainus ir akademinį pripažinimą.

Pagrindiniai ECTS bruožai:

  • ECTS grindžiama susitarimu, kad 60 kreditų (Lietuvoje - 40 nacionalinių kreditų) atspindi vienerių mokslo metų nuosekliųjų studijų studento darbo krūvį.
  • Studentų darbo krūvis ECTS apima laiką, praleistą paskaitose, seminaruose, o taip pat laiką, kai studentas studijuoja ar dirba individualiai bei ruošiasi egzaminams ar juos laiko ir t.t.
  • Kreditas taip pat suteikia galimybę įvertinti studijų pasiekimų kiekybę. Studijų pasiekimai yra kompetencijų rinkinys, rodantis, ką studentas žinos, supras ar gebės atlikti pasibaigus trumpam ar ilgam mokymo procesui. Kreditus ECTS sistemoje galima gauti tik atlikus tai, ko reikalauja programa ir gavus atitinkamą studijų pasiekimų įvertinimą.

Studentams ECTS:

  • užtikrina studijų užsienyje akademinį pripažinimą;
  • suteikia galimybę lankyti nuolatinių dėstomų dalykų užsiėmimus kartu su vietos studentais ir dalyvauti akademiniame priimančiosios institucijos gyvenime;
  • suteikia galimybę toliau studijuoti užsienyje;
  • Europoje yra daug skirtingų vertinimo sistemų. Studento pasiekimai vertinami vietiniu/nacionaliniu pažymiu arba balu. Siekiant padėti institucijoms konvertuoti studentų „parsivežtus" įvertinimus, yra sukurta ECTS pažymių skalė. ECTS naudojant kaip kreditų perkėlimo sistemą, greta nacionalinio pažymio yra rašomas ir ECTS pažymys.
 
Skambinti
Siųsk užklausą