Dažniausiai užduodami klausimai

Šioje skiltyje tau pateikiame dažniausiai konsultantams užduodamų klausimų sąrašą ir trumpus bei aiškius atsakymus į juos!

Neabejojame, kad ši klausimų-atsakymų skiltis padės tau suprasti visą stojimo proceso sistemą bei nukreips į reikalingas skiltis Kastu puslapyje, kuriose rasi daugiau dominančios informacijos!

Stojimas

1.  Ar galiu siųsti stojimo anketą, jei vis dar mokausi mokykloje?

Taip, gali. Jei šiuo metu mokaisi 12 klasėje ir dar neturi brandos atestato, stojimo anketą gali atsiųsti ir be jo. Atestato kopiją turėsi prisegti į anketą, kai tik jį gausi.

2.  Kokius brandos egzaminus reikia laikyti, kad galėčiau mokytis užsienyje?

Laikomi brandos egzaminai neturi didelės įtakos stojant į užsienio aukštąsias mokyklas. Sprendimui,  ar tave priimti, daugiau įtakos nei laikomi egzaminai  turi tavo pažymių vidurkiai, tačiau ir pažymiai nėra svarbiausias kriterijus priimant galutinį sprendimą (Įdomu, kokie gi tie svarbiausi kriterijai? Skaityk kitą klausimą).

3.  Kas yra svarbiausia stojant į užsienio aukštąsias mokyklas?

Svarbiausia yra teisingai užpildyti stojimo anketą bei parašyti gerą ir išsamų motyvacinį laišką. Dauguma užsienio aukštųjų mokyklų didžiausią dėmesį kreipia ne į tavo pažymius, o į tavo asmenines savybes. Jei rašydamas motyvacinį laišką atskleisi visas savo stipriąsias puses ir parodysi susidomėjimą savo pasirinkta sritimi, aukštosios atstovai, atsižvelgdami į stiprią tavo motyvaciją ir pasiryžimą siekti užsibrėžtų tikslų, tave priims ir padės tapti pasirinktos srities specialistu.
Taip pat, stojant į užsienio aukštąsias mokyklas labai svarbu gerai mokėti anglų kalbą.

4.  Kokius dokumentus reikia  prisegti prie stojimo anketos?

Kartu su anketa reikia atsiųsti motyvacinį laišką, rekomendaciją, pažymių išrašą bei ID kortelės/paso kopiją. Svarbu atkreipti dėmesį, kad stojant į kai kurias programas reikia atsiųsti ir papildomus dokumentus, pavyzdžiui, gyvenimo aprašymą (CV) arba savo darbų pavyzdžius stojant į menų studijas. Tikslų reikalingų dokumentų sąrašą gali rasti skiltyje Reikalingi dokumentai.

5.  Kiek programų/šalių galiu rinktis vienoje anketoje?

Su viena Kastu anketa gali stoti iš karto į visas mūsų atstovaujamas šalis. Iš viso anketoje galima pasirinkti 22 studijų programas iš visų 6 šalių. 5 studijų programas iš Anglijos/Škotijos universitetų, 8 programas iš Danijos, 4 iš Olandijos, 3 iš Švedijos bei 2 iš Suomijos. Programas galima rinktis ir iš vieno, ir iš kelių universitetų. Anketos instrukciją ir stojimo pavyzdį rasi ČIA.

6.  Kaip reikia rašyti motyvacinį laišką?

Motyvacinis laiškas yra pirmoji aukštosios mokyklos atstovųpažintis su Tavimi. Skaitydami laišką jie sužino apie Tave labai daug: Tavo anglų kalbos žinių lygį, motyvaciją mokytis, susidomėjimą pasirinkta sritimi ir studijų programa, asmenines savybes, talentus, stipriąsias puses ir ateities ambicijas. Užsienio aukštosios mokyklos studentus vertina kaip asmenybes ir priima juos kaip visaverčius savo bendruomenės narius, todėl jiems itin įdomu, ką Tu gali pasiūlyti šiai bendruomenei – kokiomis savybėmis ir talentais praturtinsi jos gyvenimą. Pirmasis įspūdis yraypatingai svarbus, taigi skirk motyvaciniam laiškui daug laiko ir jėgų ir garantuotai pasieksi trokštamų rezultatų. Tai – reprezentatyviausias dokumentas iš visų, kurie yra siunčiami aukštosioms. Svarbiausia – nenusirašinėti. Daugelis aukštųjų turi sistemas, kuriose gali patikrinti, ar motyvacinis laiškas nėra nukopijuotas. Daugiau patarimų kaip parašyti kokybišką motyvacinį laišką rasi skiltyje Motyvacinis laiškas.

7.  Kaip turi atrodyti rekomendacinis laiškas?

Tikslių nurodymų rekomendaciniam laiškui nėra, kiekvienas jį parašo skirtingai. Rekomendacinis laiškas iš mokytojo, kuris dėsto dalyką/užsiėmimą, susijusį su tavo pasirinkta studijų programa, būtų pliusas. Svarbiausia, kad rekomenduojantis žmogus galėtų apibūdinti tavo akademines savybes – koks tu esi kaip mokinys, kokios yra tavo stipriosios pusės, kam tu gabus. Pagrindinis reikalavimas – laiškas turi būti parašytas anglų kalba. Tačiau mokytojas jį gali rašyti ir lietuviškai, tuomet tau, galbūt su anglų kalbos mokytojo pagalba, reikėtų jį išversti į anglų kalbą. Daugiau informacijos apie rekomendacinį laišką rasi skiltyje Rekomendacinis laiškas.

8. Kada reikia laikyti Kastu anglų kalbos testą?

Dalyvaujantieji pagrindiniame stojime Kastu anglų kalbos testą pirmą kartą laiko vasario mėnesį. Vėliau, priklausomai nuo to, ar susidaro grupė, testas organizuojamas kas mėnesį. Tie, kurie ketina dalyvauti Žiemos stojime, Kastu anglų kalbos testą laiko lapkričio mėnesį. Apie tikslias testo laikymo datas informuojame kiekvieną stojantįjį iš anksto.

9. Ar galima laikyti anglų kalbos testą po anketos atsiuntimo?

Taip. Kastu anglų kalbos testą galima laikyti po anketos išsiuntimo. IELTS arba TOEFL testą taip pat galima laikyti po to, kai išsiųsi stojimo anketą. Pageidautina, kad anglų kalbos testą išlaikytum iki vasaros vidurio. SVARBU: kai kurios aukštosios reikalauja testo rezultatų anksčiau - yra nusistatę tam tikrą dieną, iki kada reikia pateikti anglų kalbos testo rezultatus, todėl būtinai peržiūrėk dominančio universiteto aprašymą (skiltį "Stojimo reikalavimai") ar ten nėra kokio išskirtinio reikalavimo testo rezultato pateikimui.

10. Ar privalėsiu vykti studijuoti į užsienį, jeigu mane priims?

Jokių įsipareigojimu vykti studijuoti nėra. Gali bandyti stoti tiek į užsienį, tiek Lietuvoje. O kai žinosi, kur esi priimtas galėsi apsispręsti, kur labiau nori studijuoti.

11. Ką daryti jei neįstojau?

Anketoje gali turėti daugiau nei vieną prioritetą ir stoti daugiau nei į vieną šalį, todėl, gavus neigiamą atsakymą iš vienos aukštosios, neverta nusiminti –  tave automatiškai pradės svarstyti antrasis prioritetas. Jei nebuvai priimtas į pirmą prioritetą, tai tikrai nereiškia, kad tave atmes ir visi kiti – kažkuriai programai tu vis tiek būsi būtent tas, kurio jiems reikia.
Jei Tavęs nepriima į norimą studijų programą, susisiek su mumis. Mes padėsime tau rasti geriausią alternatyvą.

12. Labai ilgai nesulaukiu atsakymo iš aukštosios mokyklos, ar tai reiškia, kad aš nepriimtas?

Jeigu aukštoji mokykla dar nepateikė atsakymo, tai reiškia, kad tebevyksta svarstymas – aukštosios mokyklos kasmet sulaukia begalės anketų iš norinčių studijuoti, todėl kartais jų svarstymas gali užtrukti ilgiau nei planuota. Jeigu nesulauki jokių žinių tai nereiškia, kad esi nepriimtas, kadangi aukštosios bet kuriuo atveju pateikia atsakymą, taigi net ir nepriėmimo atveju tu gausi apie tai informuojantį laišką.

Finansai ir darbas

1.  Kiek kainuoja Kastu International paslaugos?

Stojimas per organizacija Kastu International yra nemokamas!
Anketos ir dokumentų siuntimas, administravimas tau nieko nekainuos, kadangi Kastu finansuoja Europos Sąjungos institucijos. 

2.  Kokiose šalyse mokslas yra nemokamas?

Bakalauro ir Tęstinės studijos yra nemokamos Danijoje, Švedijoje, Suomijoje bei Škotijoje, magistro – Danijoje ir Švedijoje. Daugiau informacijos ieškok skiltyje Finansai.

3. Kiek pinigų reikia per mėnesį norint pragyventi užsienyje?

Priklausomai nuo šalies ir tavo asmeninių poreikių per mėnesį vidutiniškai reikia nuo 430€ iki 750€ visoms pragyvenimo išlaidoms padengti. Daugiau informacijos ieškok skiltyje Finansai.

4. Ar įmanoma gauti stipendiją?
  • Stipendijos yra mokamos tik kai kuriuose universitetuose Anglijoje ir Nyderlanduose ir jos priklauso nuo tavo mokymosi rezultatų. Čia  rasi daugiau informacijos.
  • Anglijoje ir Nyderlanduose dar yra galimybė palankiomis sąlygomis gauti studijų paskolą, kuri padengs visą studijų mokestį.
  • Nyderlanduose visi dirbantys studentai gali gauti valstybės paramą, kuri siekia iki 1033€ per mėnesį.

Daugiau informacijos rasi skiltyje Finansai.

5. Kokios galimybės susirasti studentišką darbą studijų metu?

Dauguma lietuvių studijuojančių užsienyje stengiasi susirasti darbą. Darbo paieška gali užtrukti, o rezultatai priklausys nuo to, kaip aktyviai ieškosi, nuo miesto, kuriame gyvensi ir nuo darbo rinkos. Studentams paprastai užtenka dirbti  2-3 valandas per dieną, kad jie galėtų padengti didžiąją dalį svarbiausių pragyvenimo išlaidų. Kaip teigia studentai, toks darbo krūvis jų labai nevargina ir yra nesunkiai suderinamas su studijomis. 
Daugiau informacijos ieškok skiltyje Darbo studijų metu galimybės.
Norėdamas sužinoti tikslią informaciją apie darbo galimybes pasirinktoje šalyje/mieste, susisiek su ten besimokančiais studentais.

Apgyvendinimas

1. Kur apsigyventi?

Dažniausiai užsienio studentai gyvena vietiniuose studentų bendrabučiuose. Kai kurie nuomojasi butus drauge su kitais studentais. Taip pat galima apsistoti vietinėje šeimoje – tokiu atveju atsiranda galimybė geriau pažinti vietinius gyventojus bei jų kultūrą.
Būsto kainos skiriasi priklausomai nuo šalies, vietos bei gyvenamosios vietos įrengimo. Norėdamas sužinoti daugiau informacijos apsilankyk skiltyje Apgyvendinimas.

2. Kada reikia kreiptis dėl būsto?

Nors tau ir gali pasirodyti anksti, tačiau dėl būsto reikėtų kreiptis pavasario pradžioje, iškarto kai išsiųsi stojimo anketą. Visos aukštosios, net ir tos, kurios neturi savo bendrabučių, siūlo kažkokias apgyvendinimo alternatyvas naujiems studentams (smulkiau apie apgyvendinimo sąlygas gali skaityti prie universitetų aprašymų), tačiau paprastai universiteto siūlomų kambarių skaičius yra ribotas, todėl kuo anksčiau kreipsiesi, tuo daugiau šansų, kad turėsi stogą virš galvos.

P.S. Kopenhagos ir Aarhuso mieste yra labai didelės eilės studentų norinčių gauti bendrabutį, todėl šiuose miestuose būsto reikia pradėti ieškotis 6-10mėn. prieš atvykimą.

Švietimo sistema

1. Ar Danijos koledžai yra tas pats, kas Lietuvos kolegijos?

Danijos koledžai nėra Lietuvos kolegijų atitikmuo. Danijoje koledžas nuo universiteto skiriasi tik paskaitų pobūdžiu: koledžuose studijos orientuotos į praktiką, o universitetuose – į teorines žinias. Baigęs studijas koledže tu tampi studijuojamos srities specialistu ir iš karto gali pradėti dirbti ar stoti į tolimesnes Magistro laipsnį teikiančias studijas.

2. Kas yra „AP degree“ studijos?

AP laipsnis (angl. „AP degree“)  prilygsta pirmiems dvejiems bakalauro studijų metams. Įgiję AP laipsnį turi galimybę tęsti studijas dar metus (kartais du) ir gauti bakalauro laipsnį Danijoje ar kitoje šalyje. AP studijų programose puikiai suderinti teoriniai bei praktiniai kursai, reikalingi norint įsidarbinti paslaugų ar gamybos srityse. Visos AP laipsnio programos sudarytos bendradarbiaujant su verslo bei pramonės įmonėmis tam, kad jas baigę studentai turėtų reikalingus praktinius įgūdžius.

3. Kas yra „Top-up“ studijos?
  • „Top-up“ yra papildomų metų arba išlyginamasis kursas, skirtas studentams, jau turintiems AP laipsnio profesiją (kas tai yra, paaiškinta 23-iame klausime) ir norintiems įgyti bakalauro laipsnį.
  • „Top-up“  tinka ir tiems studentams, kurie baigė 2 bakalauro studijų kursus Lietuvoje ir norėtų tęsti studijas užsienyje arba jau įgijo bakalaurą ir nori įgyti antrą panašios srities diplomą!
4. Kas yra "sandwich degree"?

"Sandwich year degree"  - tai ketverių metų trukmės bakalauro studijų programa (įprasta bakalauro programa trunka tris metus) būdinga Anglijos universitetams, kurios metu studentai atlieka vienerių metų trukmės praktiką. Praktika įprastai yra atliekama po dviejų kursų, įmonėje, susijusioje su studijuojamos programos sritimi.

5. Kas yra ECTS?

Europinė kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS) padeda užsienio universitetams matyti tavo įdirbį ir žinias studijuojant, tiksliau tariant, padeda suskaičiuoti tavo žinias ir taip įvertinti, kiek ir kokio pobūdžio jų dar trūksta, jeigu nori jas pagilinti.

Kaip skaičiuojami ECTS?

  • Kreditų skaičius lygus tavo išeitų dalykų kiekiui kart tavo laikui praleistam paskaitose, seminaruose ar mokantis savarankiškai.  Žinoma, kreditus gauni tik išėjęs tam tikrą dalyką ir gavęs jo įvertinimą.
  • Kiekviena programa gali turėti skirtingą kiekį kreditų, priklausomai nuo jos apimties, paskaitų ar užduočių kiekio ir pan.
  • ECTS grindžiama susitarimu, kad 60 kreditų (Lietuvoje - 40 nacionalinių kreditų) atspindi vienerių mokslo metų nuosekliųjų studijų studento darbo krūvį.
  • Europoje yra daug skirtingų vertinimo sistemų. Studento pasiekimai vertinami vietiniu/nacionaliniu pažymiu arba balu. Siekiant padėti institucijoms konvertuoti studentų „parsivežtus" įvertinimus, yra sukurta ECTS pažymių skalė. ECTS naudojant kaip kreditų perkėlimo sistemą, greta nacionalinio pažymio yra rašomas ir ECTS pažymys.

Kita

1. Ar išvažiavęs studijuoti į užsienį aš būsiu visiškai vienas?

TIKRAI NE! Kartu su tavimi studijuoti vyks ir kiti lietuviai, su kuriais turėsi galimybę susipažinti dar stojimo proceso metu. Nuvykęs susipažinsi ir su kitais studentais, kurie, kaip ir tu, atvyko studijuoti į naują, nepažįstamą šalį ir ieško draugų. Taip pat visuose universitetuose veikia tarptautinių studijų skyriai, kurie tau padės iškilus bet kokiai problemai. Universitetuose studentai nuolatos sugalvoja įvairios veiklos ir pramogų, taigi jei būsi aktyvesnis – tikrai susirasi daugybę naujų draugų.
Be to, šiuolaikinės technologijos, kaip Skype, Viber ar Facebook, leis palaikyti ryšį su mylimais žmonėmis likusiais Lietuvoje, kad ir kur bebūtum. Daugiau informacijos ieškok skiltyje Išsklaidyk savo baimes.

2. Kaip rasti daugiau informacijos?

Jei nerandi visos tave dominančios informacijos, susisiek su mūsų konsultantais ir jie atsakys į tau iškilusius klausimus. Taip pat gali susisiekti su užsienyje studijuojančiais lietuviais.