Studento istorija

Jaučiausi, kad dar trūksta žinių, kad ryžtingai įžengčiau į darbo rinką, o ir į darbo rinką įžengti nesinorėjo pabaigus tik bakalaurą ir gauti Lietuvišką atlyginimą kaip bakalauras, kitais žodžiais kaip eilinis su eiline patirtim (jokios patirties). Jau ketvirto kurso pradžioje pradėjau galvoti ir ieškoti kur galėčiau atlikti praktiką, domėjausi daug, lyginau įvairiausius variantus ir priėjau prie Danijos. Nebeatsimenu, kaip ir kodėl pasirinkau KASTU, bet turbūt pas juos kažkas gerai moka dirbit su SEO. Tikrai buvau nustebęs kaip rūpestingai jie padeda, nesitikėjau tiek daug pagalbos, kuri nieko nekainuoja. Daniją pasirinkau dėl kelių pagrindinių faktorių: Nemokamas mokslas, Aalborgo Problem based learning metodika, platesnės praktikos galimybės, skandinaviškos kultūros pažinimas ir patirtis, tarptautinė aplinka, valstybės finansinė pagalba studentui, teigiamos rekomendacijos ir atsiliepimai.
Ar lūkesčiai pasiteisino? Problem based learning mum magistrams yra bylų analizavimas (case study), taip pat galimybė padirbti su tikra kompanija. Darbas visada grupėse, dėl ko būna streso ir konfliktų, kurių nereikia bijoti, nes tai yra natūralus procesas, kadangi iš 120 žmonių kurse yra 30 skirtingų tautybių ir suprantama skirtingų vertybių. Mums visi egzaminai žodžiu - prezentacijos ir gynimasis, todėl turi tikrai gerai išmanyti tai apie ką kalbi. Dėstytojai ir universiteto personalas yra geranoriški ir tikrai visda pasiruošę padėti betkokiu klausimu. Kaip ir buvau girdėjęs, jog nėra didelio barjero tarp studento ir dėstytojo, tai tikrai pasitvirtino, dėstytojai beveik kaip draugai ir studentai, dažnai patys yra pabaigę šį universitetą, tačiau pagarba išlieka. Skandinaviškos kultūros patirties dar nesugebėjau pasisemti daug, kadangi visą laiką tiesiog leidi tarptautinėje aplinkoje, kadangi Danai yra kiek labiau uždari ir renkasi būti savo draugų rate, nėra suinteresuoti pažintimis ir turbūt tiesiog pavargę nuo to nesibaigiančio srauto atvykstančių ir išvykstančių užsieniečių. Pats juos puikiai suprantu, kadangi VGTU buvau pasirinkęs studijas anglų kalba, kur teko studijuoti su užsienio studentais, taigi po kurio laiko tiesiog pradedi nebebūti toks entuziastingas atvykelių atžvilgiu ir labiau dairaisi savo interesų sau patogioje aplinkoje. Su finansine pagalba truputį sunkiau, reikia susirasti oficialų darbą, kad gautum paramą, kuri yra tikrai solidi. Tačiau konkurencija yra labai didelė, darbo pagal specialybę rasti Aalborgo mieste šansų mažai, turi būti tikrai labai išradingas ir sėkmingas. Paprastą eilinį darbą rasti taip pat sunku, esu išnešiojęs jau apie 150 CV ir gavau tik 2 skambučius ;) Tačiau daug geriau bandyti rasti darbą naudojant „networkingą“, bendrauti su žmonėmis, megzti pažintis ir būti komunikabiliu, kas mano atvėju pasiteisino ir dabar turiu jau netgi rinktis ką dirbti. Tačiau su valsybės pašalpa ne taip greitai, ją gauni tik išdirbęs 2 mėnesius (po to sumoka už abu vienu kartu), taigi nereikia tikėtis iškarto atvažiavus gauti darbą ir pašalpą ir gyventi nesukant galvos, patarčiau pasitaupyti pinigų prieš atvažiuojant arba atvažiuoti vasaros pradžioje kai dauguma studentų išvykę ir galimybė rasti darbą didesnė. Kitas labai slidus dalykas yra buto paieška, kas gali tapti didele problema, jei nebūsite susiradę buto iki rugsėjo 1. Gali tekti miegoti lauke tiesiogine to žodžio prasme, kadangi taip pat nenormalus skaičius studentų neturinčių kur gyventi atvyksta rudenį. Todėl siūlau iš anksto kreiptis į įstaigas, kurios padeda gauti apgyvendinimą.
Man labai pasisekė nes per tą patį „networkingą“ susipažinau su kambarioko (kol studijavau VGTU) buvusiu klasioku, kuris studijuoja ir dirba Aalborge, taigi jo daug išsiklausinėjau ir jis man padėjo labai daug, todėl siūlyčiau visiems bandyti rasti kažką kas gali ir kam nesunku atsakyti į jūsų apgalvotus klausimus.
Bendrai aš esu patenkintas, nes atvažiavau čia augti kaip asmenybė ir tam čia yra tikrai labai gera aplinka išbandyti save ir pamatyti koks esi iš tikrųjų. Sutikau tikrai įdomių ir plačiau mąstančių žmonių, kas man irgi padarė teigiamą įtaką.
Dėl bakalauro studentų, siūlyčiau tikrai nebijoti, jog studijos anglų kalba ir kad paliksite namus, taip iš pradžių būna sunku ir liūdna, tačiau supranti, kad jie nuo taves nepabėgs, o tu visda turi galimybę grįžti, ko po kurio laiko pradeda vis mažiau norėtis. Daug žmonių kurie čia studijuoja bakalaurą pilnai save išsilaiko ir gali sau leisti keliauti po pasaulį per atostogas, ko Lietuvoje žinau, kad negalėtum sau leisti būdamas studentas ir dirbdamas pusė etato.
Aš asmeniškai planuoju gauti kiek įmanoma vertingesnės patirties per praktiką, kurią turėsiu atlikti ir taip pakelti savo kompetenciją ir įsilieti į darbo rinką. Neplanuoju čia užsibūti, todėl galvoju darytis praktiką kitoje šalyje, o ten jau bus kita istorija.
Atiduodu pagarbą ir išreiškiu didelį dėkingumą KASTU už visą pagalbą stojimo proceso metu.