Jau 9-oje klasėje žinojau, kad noriu studijuoti užsienyje, nes Lietuvos sienos man atrodė per mažos. Lietuvių studijų užsienyje agentūros pagrinde siūlė Olandiją, Angliją ir Daniją. Aš turėjau stereotipą, kad danai yra šalti ir nedraugiški žmonės, o Anglija buvo saugus parinkimas, nes dauguma lietuvių emigrantų važiuoja į Angliją, kur jau būčiau turėjusi draugų. Pasirinkau Olandiją, nes žmonės čia laisvai kalba angliškai, yra draugiški, tolerantiški ir priimantys.
Kaip ir dauguma mokinių, nežinojau, ką noriu studijuoti ar veikti gyvenime, bet keliavimas, verslas turizmo industrijoje atrodė man labiausiai priimtina. Besilankydama vienoje iš studijų parodų Lietuvoje, kur Saxion taip pat dalyvavo, pabendravau su jų atstovais. Lietuvė studentė iš Saxion visiškai mane papirko savo istorijomis apie universitetą ir supratau, kad noriu studijuoti būtent čia. Ji taip pat man pasiūlė apsilankyti atvirose dienose, ką aš ir padariau, ir tos kelionės metu galutinai įsimylėjau šį universitetą. Viskas, nuo pastatų, dėstytojų iki valgyklos, atrodė puikiai ir jau galėjau save įsivaizduoti čia studijuojančią už pusės metų.
Būtent tai, kad dalyvavau atvirose dienose, itin palengvino mano pirmąsias dienas ir mėnesius studijuojant čia, nes jau pažinojau miestą, universitetą, žinojau pastatų ir studijų struktūrą, net pažinojau kelis dėstytojus ir studentus. Tiesa pasakius, per vieną iš tų studentų ir susiradau savo pirmąjį kambarį prieš atvažiuojant į Olandiją.
Pirmosios savaitės, žinoma, nebuvo lengvos. Kaip ir dauguma Lietuvių, bijojau, kad mano anglų kalba nebuvo pakankamai gerai. Tačiau, kai dabar prisimenu pradžią ir palyginu su savo draugais, kurie išvažiavo studijuoti į Angliją, man buvo itin lengviau. Čia niekam anglų kalba nėra gimtoji, todėl niekas nieko nesitiki, niekas neteisia tavo žinių lygio, nes visi esame toje pačioje pozicijoje. Be to, universitetas organizuoja begale įvairių užsiėmimų naujokams nuo pirmų dienų, kurie padeda susipažinti su aplinka ir susirasti naujų draugų. Žinoma, kartais buvo sunku priprasti prie buvimo vienai, savarankiškai, priprasti prie studijų ir jų krūvio, bet šį prisitaikymą labai palengvino itin draugiški ir paslaugūs dėstytojai.
Dabar, po trijų metų žiūrint atgal į pradžią ir iššūkius, su kuriais susidūriau, didžiuojuosi savimi, kad pasiryžau šiai kelionei ir išlipau iš savo komforto zonos. Kai palyginu savo patirtį su turizmo studentais studijuojančiais Lietuvoje, pastebiu kiek daugiau as gaunu, daugiau išmokstu ir daugiau potencialo turiu ateities karjerai. Pavyzdžiui, jau pirmame studijų ketvirtyje organizavome ir važiavome į studijų kelionę į Paryžių, o metų gale vykome į Veneciją ir kitus Europos miestus. Tai ir yra mano mėgstamiausias dalykas apie šias studijas ir universitetą – kiek daug gauname realios patirties.
Ryškiausias momentas iš mano studijų yra mano praktika Hongkonge, kur 6 mėnesius dirbau dideliame oro uosto viešbutyje. O ryškiausia visos studijų užsienyje patirtis yra mano nauji tarptautiniai draugai. Dabar turiu draugų iš viso pasaulio – mano artimiausi draugai yra iš Kinijos, Moldovos, Olandijos, Vokietijos, Egipto ir t.t.
Jei galėčiau grįžti atgal laiku, kai buvau liūdna ir stresavau dėl išvažiavimo iš namų, pasakyčiau sau „ei, viskas bus gerai, būsi kaip niekad laiminga, niekuo nesigailėsi, tai pirmyn į šią gyvenimo kelionę su aukštai iškelta galva ir šypsena veide“.
