Kas tave paskatino rinktis studijas užsienyje?
Lietuvoje nuolat girdėjau, kad mokosi tik "kvailiai", patys lektoriai kartojo "juokaudami", kad baigęs LT universitetą negausi darbo, nėra ateities ir viskas pilka. Didžioji pažįstamų žmonių dalis išvyko dirbti į užsienį ir vergauja už "balto žmogaus trupinius", o likę Lietuvoje tapo panašūs į standartinius kognityvinio desonanso paveiktus asmenis, iš paskutiniųjų besistengiančius pateisinti savo nenorą mokytis, judėti, ir baimę palikti tai kuo nuolat skundžiasi... Apsižvalgiau, pabandžiau dirbti po bakalauro - darbą gavau, užsidirbti įmanoma gerai dirbant ir LT, nors ir "šaraškino" kontoroj kur jis niekada nesupras ką jam sakai, darai, ir kas yra socialinės garantijos... Turėjau Valstybės finansuojamą Magistrą geriausiam LT Universitete, bet radau porą pasiūlymu studijoms užsienyje ir taip atsitiko, kad Kastu tiesiog nereikalavo jokių pastangų. Su minimaliom investicijom gavau tikrai daug daugiau negu tikėjausi. Mokausi Aalborg universitete, "top 3% in Europe for Construction engineering" Ir mėgaujuos.
Kodėl pasirinkai studijas būtent Danijoje?
Danijoje, nes mokslas nemokamas. Taip buvo iš pradžių ir dar nesutikau nei vieno žmogaus nurodančio kitas priežastis. Būdamas čia supratau, kad mokslas nemokamas, bet pragyvenimas pora tūkstančių litų. LT užtekdavo pusė tiek, Bet čia pigus, finansuojamas ir net apmokamas aktyvus sportas, pašalpos beveik už viską, pilna stalo futbolo, pulo stalų, alus brangus, bet barų daug... ir baigus magistro studijas, galima tikėtis 2 metus gauti bedarbio pašalpą daugiau nei dvigubai didesnę nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje (pagal oficialią statistiką...), o potencialus atlygis gali įvaryt infarktą 3 pasaulio šalies gyventojui iš vidutinio socialinio sluoksnio. Žmonės draugiški ir tolerantiški. Spaudimas - minimalus, net nepriimtinas... Čia nesuvokiama, kad žmogui gali reikėti mokėti batus ne tik apsiaut bet ir užsirišt - užduotys paskirstytos tarp žmonių, konkrečios ir viskas visiškai kitaip nei mūsų pokarinėje respublikoje.
Ar lengva buvo įstoti į norimą aukštojo mokslo instituciją?
Minimalios pastangos. Kastu atliko savo darbą labai gerai. Prilyginčiau juos čia sutikto, modernaus mentaliteto paslaugų sektoriui. O atvykus - Universitetas suteikia tiek informacijos ir kontaktų, kad net sunku su viskuo susipažinti. Tada mokaisi grupelėje žmonių, kur visada yra žmonių iš Danijos ir centralizuota informacijos sistema pakartotinai suteikia visą reikalingą informaciją. Tada vyksta renginiai, kuriuose dar karta pabrėžiama viskas ką turi žinoti. Tada tave prižiūrintis asmuo visada šypsosi ir pasiteirauja ar turi kokių nors klausimų... gali pasiimti "buddy" - patyrusį savanori studentą, kuris padės tau visais klausimais, asmeniškai. Labai sunku nesusigaudyti, jei susidarinėji bent bazinius užrašus kada ir ką nori atlikti.
Kaip vertini pirmuosius studijų mėnesius?
Tiek daug nesimokiau niekada gyvenime. Tiesiog toks motyvuotas mokytis ir stengtis niekada nebuvau. Ačiū Kastu, kad padėjo pabėgt iš tos ašarų pakalnės. Turbūt pirmą kartą gyvenime jaučiuosi taip, tarsi turėčiau už ko rimtai užsikabint ir taip, tarsi mokslas tikrai duotų naudą. Laboratorijos naujos, dėstytojai kantrūs, bibliotekos milžiniškos ir gali ten įeiti visą parą. Paslaugų perteklius. Reikia tik pažiūrėti ir pasinaudoti tuo, ką siūlo tos dešimtys lankstinukų duodamų pirmosiom dienom ir kiekvienam kažkas potencialiai labai naudingo. Viskas paprasta. Viskas - gerai.
Ką patartum abiturientams, kurie dvejoja, ar rinktis studijas užsienyje?
1. Turėti bent kelis tūkstančius litų per mėnesį būstui ir pragyvenimui (vidutiniam). Pašalpos įmanomos, bet ne garantuotos ir tikrai ne iš karto.
2. Mokėti Danų kalbą. Žmonės paslaugūs, aplinka mišrios kultūros, savotiška aplinka, bet kalba suteikia priėjimą prie 50% visų įmanomų privilegijų (nors ir to kito 50% neįmanoma pilnai išnaudoti. Visko tiesiog labai daug...).
3. Turėti tikslą, dviratį ir lietpaltį.
Danijoj mokytis ir dirbti vienu metu įmanoma, bet labai sudėtinga, galima dirbti tik 1 dieną per savaitę ir uždarbis tada - ne stebuklingas. Be Danų kalbos rasti darbą sudėtinga. Mokytis ir būti juodadarbiu - prastas derinys. Žinau žmonių kurie užsidirbo iš anksto ir laikosi... Jeigu prieš stojant bus laisvesnė vasara, patarčiau intensyviai mokytis Danų kalbos. Tiek savarankiškai, tiek su korepetitoriumi. Danų kalba sudaro 50% sėkmės. Aš jos nemoku, nežinojau kaip svarbu mokėti kalbėti Daniškai, dabar mokytis kalbos - nėra laiko, mokausi "continium mechanics" taikyti konstrukcijų analizei.. Nors dauguma sutiktų žmonių ir kalba sklandesne anglų kalba negu dauguma Lietuvoje jos mokiusių mokytojų kalbėjo, bet Danų kalbai - pirmenybė.
