Baigus mokyklą Lietuvoje, net negalvojau apie studijas užsienyje ir stojau į VU, fizikos studijų programą. Pirmi metai neatbaidė, tačiau prasidėjus trečiam pusmečiui, supratau, jog nepatinka mokymo metodai ir sistema, tad pavasarį pradėjau dairytis, kur studijuoti užsienyje būtų geriau. Kadangi labiausiai traukė Azijos valstybės, tokios kaip Pietų Korėja ir Japonija, pirmiausia peržiūrėjau variantus tose valstybėse. Deja, į Japonijos stojimus pavėlavau savaitę, o į Pietų Korėją galiausiai nepriėmė (gaila, taip ir nesužinojau dėl kokių priežasčių). Vis dėl to nenuleidau rankų ir ieškojau kitų galimybių, nes nenorėjau švaistyti laiko. Tuomet draugas, kuris jau buvo nusprendęs stoti į Daniją, pasiūlė ir man prisijungti prie jo. Pasiūlė Kastu puslapį ieškant geriausio sprendimo ir neklydo. Jis bandė patekti į Aalborg‘o universitetą, bet į Kopenhagoje esantį fakultetą, o aš į patį Aalborg‘ą. Žinoma, buvau pasilikęs ir atsarginį variantą Horsens‘e, tą patį padarė ir jis. Tačiau jis neišlaukė Aalborgo universiteto atsakymo ir pasirinko VIA, aš tuo tarpu, šį universitetą laikiau kaip atsarginį ir laukiau atsakymo. Galiausiai, likus 10 dienų iki studijų pradžios, gavau atsakymą, jog esu priimtas į Aalborgo universitetą, Robotics programą. Nieko nelaukęs užsirezervavau bilietus išvykimui ir pradėjau ieškotis būsto. Patarimas į priekį, bent jau šiame mieste, būsto patarčiau ieškoti nuo gegužės ar birželio, nes kitaip teks laukti mėnesį ar ilgiau (nebent moki danų kalbą arba esi skandinavas). Miestas nedidelis, kaip Klaipėda ar Šiauliai. Žmonės draugiški, susikalbėti angliškai galima su kiekvienu, net ir 70 metų senukai šneka anglų kalba. Kadangi studentų antplūdis į šį miestą pastaraisiais metais padidėjo, darbą susirasti gali prireikti kelių mėnesių, viskas priklauso nuo patirties ir noro bei užsispyrimo. Pats miestas turi ką pasiūlyti, nuo sporto užsiėmimų iki „party time“ vakarų klubų gatvėje, tad nuobodžiai studijuoti neteks.
Kodėl pasirinkau Daniją, o ne kitą šalį? Pirmiausia - norėjau kažko naujo, kitokios mokymosi patirties, o Danijoje ir yra mokoma kitaip. Antra - draugų pastangos įkalbant pasirinkti šią, o ne kitą šalį, nes galėjau pakliūti ir į kitas. Trečia – nemokamas mokslas.
Studijų kokybę vertinu daugiau nei teigiamai, jei reiktų vertint 10 sistemoje, duočiau 9. Balas nukrito, nes kai kurie pagrindiniai mokymo dalykai buvo pradėti per vėlai, o projektui kai kurie studentai įdeda mažiau pastangų, tad kartais iš komandinio darbo gali tapti personaliniu (pačiam to neteko patirti, dalinuosi kitų patirtimi). Dėstytojai visad padeda kai tik iškylą problema. Kuomet vyksta individualūs skaičiavimai ir kitos individualios užduotys, dėstytojai nuolat vaikšto po grupių kambarius bandydami pagelbėti susitvarkant su problemomis. Infrastruktūra nedvelkia sovietmečiu nė iš tolo, visi studentai gali bet kada ateiti į laboratorijas atlikti eksperimentus, universitetas atviras studentams visą parą, tereikia turėti studento pažymėjimą. Nors mano grupėje labai daug danų studentų, nei vienas nesistengia būti nedraugiškas ir kompanijoje visi šneka anglų kalba, net jei tu esi vienintelis danas grupėje. Pačių dalykų mokymo gilumą vertinu tikrai gerai, man galbūt lengviau, nes dabar mokomi dalykai buvo išmokti būnant VU, bet viską dėsto tikrai aiškiai ir suprantamai.
Visiems dvejojantiems ar rinktis studijas užsienyje, vertėtų gerai pagalvoti, kaip nori studijuoti – ar grupėje ar individualiai, ar daugiau teorijos ar praktikos. Nors studijų kokybė yra panaši, viskas priklauso kaip nori mokytis. Kadangi Lietuvos aukštasis mokslas skiriasi kaip diena ir naktis nuo Danijos sistemos, man priimtiniau darbas grupėje. Žinoma, man lengviau sakyti, nes žinau ką patyriau Lietuvoje, tad tikrai nesigailiu savo sprendimo, nors neatmetu galimybės grįžti į Lietuvą praktikai.
P.S. Tie kurie pasirinks studijas Aalborgo universitete, Aalborgo mieste, pirmus metus pasijus kaip Hogvartse :)
