Dvyliktos klasės pradžioje buvau įsitikinęs, kad studijuosiu Lietuvoje, bet po kiek laiko pradėjau svarstyti, ar nenorėčiau išbandyti savęs užsienyje, tad pradėjau domėtis studijomis svetur. Perskaičius daugybe studentų istorijų apie studijas užsienyje (sunku patikėti, kad dabar pats ją rašau), nusprendžiau eiti tuo pačiu keliu. Nors dar nebuvau nusprendęs išvykti iš Lietuvos ir tęsti savo gyvenimą svetur, leidausi į KASTU kelionę po Danijos universitetus tam, kad galėčiau pamatyti studijų sąlygas savo akimis. Nuvykęs ten supratau, kad Danija atitinka mano lūkesčius, tad nusprendžiau ten stoti.
Gavęs priėmimą iš universiteto jau buvau tikras dėl savo ateities planų, bet, artėjant išvykimo dienai, pradėjau abejoti - ar aš tikrai to noriu? Ar pasirinkau tinkamą specialybę/universitetą? Gal geriau būtų likti Lietuvoje?
Ilgai svarsčiau ir kankinau save įvairiais klausimais. Padariau išvadą, kad jei nepatiks visada turėsiu galimybę sugrįžti į Lietuvą. Taigi, spėkite ar vertėjo kankinti save abejonėmis? Spoiler alert - tikrai ne!
Atvykęs į Daniją buvau maloniai sutiktas studentų, kurie padėjo nuo pačios pirmos dienos. Net nesitikėjau, kad studijos bus tokios geros. Patyrę dėstytojai, turintys savo kompanijas ar net dirbę HP ar Apple, darbas grupėse, tarptautinė aplinka, bendradarbiavimas su tikromis įmonėmis ir begalė kitų dalykų, dėl kurių tikrai nesigailiu atvykęs studijuoti.
Studijos užsienyje - puiki galimybė išmokti gyventi savarankiškai. Pirmos savaitės gan sudėtingos dėl to, kad reikia prisitaikyti prie naujos aplinkos, tačiau džiaugiuosi pakeitęs aplinką ir norėčiau padrąsinti kitus, galvojančius apie studijas užsienyje ir vis dar abejojančius.
