Studento istorija

Jau 11 kalsėje su drauge planavome studijas užsienyje. Kadangi mano studijų kryptis yra medicina, tai pasirinkimas nebuvo labai didelis, galėjau studijuoti tik Olandijoje, arba Didžiojoje Britanijoje. Pildžiau stojimus į abi šalis, tačiau pasirinkau Angliją, nes visgi tai angliškai kalbanti šalis ir kiekvieną dieną girdėsiu anglų kalbą nei tai būtų Olandijoj. Kažkodėl nelabai jaudinausi, nes žinojau, kad važiuosiu su drauge, tačiau nutiko taip, kad ji įstojo į LT universitetą, todėl liko Lietuvoje. Tuo metu man prasidėjo panika, nes tuomet supratau, kad aš važiuosiu į Kembridžą viena. Bet visi artimi žmonės mane labai palaikė, tikriausiai tai ir suteikė daugiau jėgų ir pasiryžimo važiuoti. Įstoti į šį universitetą iš tikrųjų buvo nelabai sunku, tiesiog reikėjo 75% iš anglų valstybinio egzamino ir mano dalykų bendro vidurkio 8. Esu labai laiminga, kad atvažiavau būtent į šį miestą ir praėjus beveik dviem mėnesiam to visiškai nesigailiu. Tai tikriausiai geriausias sprendimas, kurį esu padarius. Žinoma, paskaitose yra sunku, nes viskas angliškai ir ne viską suprantu, bet to ir tikėjausi. Ir būtent to nereikia bijoti. Mano anglų kalba nėra tobula, darau daug klaidų kalbėdama ar rašydama, bet tai netrukdo britams mane suprasti. Todėl dėl kalbos, manau, reikia mažiausiai jaudintis. Ją visi įveikia palaipsniui. Jei dar dvejoji dėl studijų užsienyje, tai galiu pasakyti, kad tikrai verta. Jei nori kažko naujo, pabėgti nuo rutinos, kuri tave supa, nori savarankiško gyvenimo ir gauti nepakartojamos patirties nuo pat pirmų dienų toli nuo namų, tuomet ši vieta būtent tau. Žinoma, bus dienų, kai labai norėsi grįžti, bet labiausiai padeda šnekėtis su draugais, tėvais per skype ar kur kitur. Kai važiavau į Angliją maniau, kad bus tragedija, kaip aš gyvensiu čia viena, bet pačiame universitete jau pažįstu daug lietuvių studentų! Pačius lietuvius sutinku tiesiog gatvėje, todėl atvažiavus čia nereikia bijoti. Visi čia studijuojantys daugiau atvažiuoja iš kitų šalių ar miestų ir jie jaučiasi taip pat.