Jau būdama dvylikos žinojau, kad studijuosiu užsienyje, tačiau kaip ir visi tokio amžiaus vaikai buvau pasimetusi tarp savo norų. Tikriausiai pagrindinė priežastis studijuoti užsienyje buvo noras pakeisti aplinką, pabėgti nuo rutinos ir pamatyti platesnį pasaulį. Bėgant metams mano profesijų norai keitėsi taip pat greit, kaip kad tenka keisti kojines. Lygiai tas pats buvo ir su ""studijų svajonių"" šalimis. Būdama keturiolikos norėjau studijuoti muziką, vėliau aktorystę, tačiau mano tėvai nepalaikė tokio mano noro ir liepė tai palikti hobiui. Taigi teko vėl pradėti galvoti, ko aš noriu. Būdama šešiolikos jau buvau tvirtai įsitikinusi, kad studijuosiu interjero dizainą, tačiau dar neskubėjau rinkti informacijos nei apie šalį, kurioje norėčiau studijuoti, nei juolab apie universitetą (ir manau tai buvo klaida) iki pat tol, kol man nesukako septyniolika ir supratau, kad laikas senka labai greitai. Iš pradžių labai norėjau studijuoti Norvegijoje, tačiau kai nepavyko rasti norimos studijų programos tarptautiniams studentams, teko ieškoti naujų variantų. Draugai papasakojo apie KASTU ir nusprendžiau tuo pasinaudoti. Ieškojau interjero dizaino studijų Danijoje, tačiau nepavyko rasti nieko, kas atitiktų mano norus (matyt esu labai išranki :) ), tada pradėjau galvoti apie studijas Didžiojoje Britanijoje. Radau daugybę universitetų ir jau buvau pradėjusi pildyti stojimo anketą, tačiau tuomet nuėjau į KASTU konsultaciją, susipažinau su linksmu konsultantu Justinu, kuris papasakojo apie savo studijas Danijoje ir tai privertė mane sudvejoti dėl savo pasirinkimo. Grįžusi iš konsultacijų pradėjau vartyti gautą knygutę, kur buvo lyginamos visos KASTU siūlomos šalys ir pamačiusi, jog visgi Danija turi daugiau pranašumų, tarp kurių yra nemokamas mokslas bei valstybės parama studijuojantiems ir dirbantiems, priėmiau galutinį sprendimą - NORIU STUDIJUOTI DANIJOJE! Tuomet pradėjau svarstyti ar tikrai interjero dizainas yra tai ko aš noriu ir galiausiai pradėjau tikrinti visą KASTU siūlomų studijų programų Danijoje sąrašą ir galvoti, kas man tiktų labiausiai. Radusi Service, Hospitality and Tourism managment programą supratau, kad tai yra ko taip ilgai ieškojau ir norėjau ir mano širdis jautė, kad būtent tai yra mano pašaukimas, tik jis buvo kažkur užsislėpęs, o galbūt pati jį slėpiau vaikystėje kartodama sau, kad vadyba, darbas su žmonėmis ir organizavimas yra ne man. Pasirinkau tris skirtingus universitetus Danijoje su ta pačia studijų programa, tačiau pirmenybę skyriau būtent Zealand Institute of Business and Technology, nes norėjau būti kuo arčiau vieno gražiausių miestų pasaulyje - Kopenhagos. Užpildžiusi stojimo anketą, ką padaryti yra super lengva, išsilaikiusi KASTU anglų kalbos testą, kuris taip pat nėra toks sunkus, paskutinėje vietoje pasilikau motyvacinį laišką ir tai buvo viena didžiausių klaidų, nes paskutinę naktį prieš deadline'ą sėdėjau labai ilgai ir užbaiginėjau savo laišką (tad patariu pradėti rašyti motyvacinį laišką, kaip galit anksčiau, taip išvengsite didžiulio streso. Tą patį patarčiau daryti ir su rekomendaciniu laišku.). Galiausiai išsiunčiau savo anketą ir tuomet prasidėjo ilgas laukimas. Norėdama turėti atsarginį planą, nusprendžiau per KASTU aplikuoti ir į Nyderlandus, nors ir nebuvau įsitikinusi, kad noriu ten studijuoti. Galiausiai po trijų savaičių nuo anketos išsiuntimo į Nyderlandus, gavau atsakymą, jog esu priimta. Buvau labai laiminga, tačiau tuo pačiu ir ne, nes visgi labiau norėjau studijuoti Danijoje. Labai nerimavau, kad galiu neįstoti į Daniją ir keletą kartų rašiau Vytautui, kuris mane ramino ir sakė, kad viskas bus gerai ir belieka apsišarvuoti kantrybe. Galiausiai atsakymą iš pirmo prioritetinio Danijos universiteto su patvirtinimu, kad įstojau, gavau tik Birželio 21 dieną, nors stojimo deadline buvo kovo 1d. Visą vasarą laukiau savo išvažiavimo ir ieškojau būsto, kur galėčiau gyventi atvykusi į Daniją. Baisiausia buvo kai jau turėjau išvažiuoti, tačiau dar neturėjau, kur gyventi. Tačiau, matyt, buvau tikras laimės kūdikis ir jau pakeliui į Daniją radau skelbimą apie išnuomojamą kambarėlį lietuvei. Iškart susisiekiau su nuomotoju ir pradėjau tartis dėl apžiūrėjimo ir po dviejų dienų gyvenimo mažame, atokiame hostelyje persikrausčiau į mažą kambarėlį nedideliame name esančiame už maždaug 25km nuo mano universiteto, tačiau problemų dėl susisiekimo neturiu, nes yra traukinys, kuris nuolat kursuoja į Køge miestelį.
Pirmieji du mėnesiai prabėgo labai greitai ir mes jau spėjome užbaigti pirmą temą bei parašyti du rašto darbus. Esu labai patenkinta savo universitetu ir kursiokais. Grupėje yra apie 50 studentų ir vos trys esam lietuviai. Darbas ir rašto darbų rašymas mažose grupelėse, šilti santykiai su dėstytojais, kurie kartais vaišina pyragais, pusryčiais, gaiviaisiais gėrimais, ""Friday Bar"" kartu su kitais studentais ir dėstytojais, kurie tuomet tampa tarsi tavo draugai ir daug daugiau įvairių nuotykių! Visa tai pranoko viską ko tikėjausi iš universiteto ir studijų užsienyje. Tai yra nuostabi patirtis, kuri mane pakeitė visapusiškai ir leido man pamilti studento gyvenimą. Tikriausiai visada prisiminsiu tas pirmąsias šiltas rugsėjo popietes, kai naujai ""iškepti"" studentai susirinkdavo už universiteto po trimis medeliais, sėdėdavo, kalbėdavo ir tiesiog gerai leisdavo laiką, visai kaip tuose amerikietiškuose filmuose ar serialuose.
Abiturientams, kurie vis dar svarsto ar verta rinktis studijas patarčiau pirmiausia klausyti širdies balso ir nebijoti išeiti iš komforto zonos. Reikia suprasti, kad bus tiek lengvų, tiek sunkių momentų išvykus studijuoti į užsienį, tačiau ta patirtis, kurią įgysite, tie nuotykiai, jie padės jums augti ir tobulėti. O pačios studijos užsienyje parodys, visai kitokį pasaulį. Svarbiausia norėkit ir nebijokit! :)
