Visą laiką norėjau studijuoti užsienyje, bet nebuvau tikra ar tikrai sugebėsiu, tiek dėl finansų, tiek dėl to, kad tam tikrai reikia labai daug užsispyrimo ir noro. Baigusi mokyklą nežinojau ką noriu studijuoti, ir nenorėjau stoti vien tam, kad kažkur įstočiau, todėl nusprendžiau pasiimti gap year. Per juos dirbau. Atėjus žiemai supratau, kad laikas pradėti galvoti apie tai, ką noriu daryti kitais metais, todėl ėmiau svarstyti visas galimybes. Kadangi dirbau, buvau susitaupiusi pakankamą pinigų sumą, todėl nusprendžiau apsvarstyti ir užsienio studijas. Tėvai labai ragino, sakė, kad padės kaip tik galės, bet tikrai verta pabandyti. Ir pabandžiau. Pasitelkiau KASTU pagalbą, ir stojau į kelis Nyderlandų universitetus. Nesirinkau jokios kitos šalies, nes visad mėgau Olandiją, ir norėjau vykti būtent ten. Be to, jie labai priima tarptautinius studentus. Pasirinkau kelias studijų programas skirtinguose universitetuose, ir vieną studijų programą per kelis universitetus. O tada netikėtai sudalyvavau atvirų durų dienoje online viename iš universitetų, į kurį net neaplikavau. Staiga persigalvojau, pradėjau panikuoti, nes jau buvau išsiuntusi anketą, ir jau buvo po deadline'o, bet paskambinau KASTU, pasakiau, kad norėčiau aplikuoti ir į šitą universitetą, ir jie man padėjo! Viską greit sutvarkė, tereikėjo pridėti motyvacinį laišką, bei išsiuntė mano anketą, nes aplikuojant per Nyderlandų sistemą deadlinea's buvo gegužės 1, todėl man dar buvo laiko. Po kelių savaičių turėjau interviu, viskas praėjo sklandžiai, ir galiausiai gavau priėmimo laišką. Turėjau kelias savaites apsispręsti, tikrai labai daug apie tai galvojau, bet galiausiai, tėvų ir draugų skatinama priėmiau sprendimą, ir nei kiek nesigailiu. Studijos labai patinka, per pačią pirmą orientacinę savaitę susiradau daug draugų, o kai kurie iš jų patapo ir geriausiais draugais, su kuriais bendrauju iki šiol. Orientacinė savaitė buvo nereali, su daug užsiėmimų per dieną ir vakarėliais vakare. Viskas labai patiko! Baisiausias dalykas buvo apgyvendinimas, nors ieškojau nuo pavasario, negalėjau nieko rasti. Man pasisekė, nes turiu pažystamą kuri pasisiūlė suteikti man apgyvendinimą, kol ji bus atostoguose, tad kelias savaites gyvenau pas ją. Tačiau teko daug mokėti už transportą, ir kiekvieną dieną keliaudavau kelias valandas į priekį ir atgal. Vėliau teko persikelti į Bredą, gyvenau Airbnb. Taip truko kelias savaites, kol galiausiai nusprendžiau kreiptis į universitetą ir paprašyti pagalbos. Mano laimei, jie man pasiūlė būstą, ir persikėliau gyventi po savaitės. Nors teko palaukti, kad galėčiau įsikurti, kai tai pagaliau pavyko, pasijaučiau kaip namie.
Pati šalis man labai patinka, tik labai vėjuota ir gan daug lyja, bet prie to galima priprasti. Didžiausias patarimas-įsigyti dviratį vos tik atvažiavus. Kol čia ne atvykau, niekad nemaniau, kad negalėsiu gyventi be dviračio. Važiuoju su juo tiek į universitetą, tiek į parduotuvę, o ypač po vakaro mieste, kai nesinori pėdinti namo, o norisi greičiau gultis į lovą. Žmonės gali būti labai atviri, neieško žodžio kišenėje, bet manau, kad ir prie to galima priprasti. Mano universitete labai daug tarptautinių studentų, gali sutikti studentų nuo Amerikos iki Azijos, tad tai labai praturtina, nes gali susipažinti su skirtingomis kultūromis ir gal net išmokti naują kalbą.
Apibendrinant, visiems, kas dvejoja ar nori vykti, tikrai nedvejokit. Tai buvo geriausias sprendimas mano gyvenime, nes ne tik praplėčiau akiratį, susipažinau su naujais žmonėmis ir iš skirtingų pasaulio šalių, bet ir pradėjau naują gyvenimą, su naujais žmonėmis ir naujomis galimybėmis. Esu labai laiminga dėl savo sprendimo, ir visiems, kas tik galvoja apie tai galiu pasakyti-varykit, tikrai nepasigailėsit!
