Dvyliktoje klasėje, žiemą, susimąsčiau, kad gal jau metas pradėti domėtis studijomis. Visų pirma, pasitelkiau į pagalbą - Google ir du paprasčiausius raktinius žodžius – studijos užsienyje. Pamačiau Kastu. Nežinau, kodėl, tikriausiai todėl, kad tiesiog taip reikėjo – pasirinkau KASTU! Lengva registracija, suprantamos taisyklės ir superiniai konsultantai, greitai padėjo man užpildyti visus reikiamus dokumentus ir galų galiausiai – laikyti kalbos egzaminą, kurio reikia stojant į aukštąsias mokyklas. Na, svarbiausia pozityvus nusiteikimas ir žinios! Viskas ėjosi lyg per sviestą. Svajonė vis artėjo.
Kai gegužės mėnesį sužinojau, kad esu priimta beveik visose pasirinktuose universitetuose – buvau laimės šoke! :D Tada, žinoma, reikėjo rinktis... Na, buvo sunku. Širdis traukė šen, protas ten, tėvai dar kitur. Bet radusi kompromisą – pasirinkau Daniją! Laimingiausią šalį! Ir tai visiška teisybė.
Dabar jau baigiasi trečias mėnuo kaip gyvenu ir mokausi čia... Oj, ir ko aš čia tik nedarau...
Studijuoju ,,University College of Northern Denmark“. Mokausi programą pavadinimu – Natural and Cultural Heritage Management. Gyvenu tam pačiam miestely, kuriame ir mokausi... Miestelis nedidelis, bet jaukus, be to, yra visko, ko reikia. Na, o jei ko ir neužtenka, tai šalia yra didmiestis.
Universitetas – modernus; mokytojai – draugiškesni už kai kuriuos draugus. Tas mane be galo nustebino! Pačiame universitete turime viską... Žinoma, Internetą, be kurio nejudame nė iš vietos. :D Didžiulę biblioteką. Vietas pailsėti/pamiegoti, pavalgyti ir pasportuoti... Paplaukioti baseine. O kas mėgsta muzikuoti – turime didelę klasę su įvairiausiais instrumentais! Viskas nemokamai, nes Tu juk STUDENTAS!
Kai tik prasidėjo mokslo metai, visi naujokėliai, turėjome pasidaryti kortelę – kuri tampa Tavo vizitine kortele, ją turėdamas, gali drąsiai išnaudoti viską universitete. Paskaitos trunka dažniausiai nuo 9 ryto iki 15 val. Dažniausiai, ryte valgome teoriją, o įpusėjus dienelei, puolame prie praktikos. Smagu panaudoti tai, ką mokytojai dėstė. Viskas tampa lengviau ir paprasčiau. Mokytis čia labai patinka, nes tai studijos apie kultūrą, apie gamtą, apie ryšius ir verslumą. Labai platu ir įdomu. Mano klasėje yra 11 skirtingų tautybių: vengrai, rumunai, lenkai, lietuviai, amerikiečiai, danai, ispanai, slovakai, bulgarai, britai, vokiečiai. Išmoksti daug įvairiausių dalykų apie kultūras, tradicijas, kalbas ir panašiai... Mano klasiokai ne visi yra 19-niolikiniai ar 20-ies metų. Vyrauja įvairovė. Nuo 19-39 ar 44. :) Įdomu.
Kaip ir sakiau, svarbiausia pozityvios mintys ir geras nusiteikimas, tada, Žmonės, sekasi viskas!
Į viską žiūriu su optimizmu, niekada neleidžiu sau liūdėti ar gailėtis savęs. Visi žinome, kad kartais pradžioje būna sunku ir ilgimės tai pačios Lietuvos, Tėvelių ar Giminių, Draugų... Na, bet reikia nepamiršti, jog viskas tik į gerą. Tai mūsų sprendimas ir jei mes nusprendėme mokytis taip ir ne kitaip, čia ir ne kitur, turime šį laiką paversti geriausiu, kad ir kas bebūtų!
Savo pozityviomis ir linksmomis mintimis aš esu laimingiausia studentė iš visų. Po trijų savaičių buvimo čia – susiradau darbą. Užsukusi tiesiog į kavinę ir begerdama arbatą, viena mergina priėjo prie manęs paklausė ar kartais aš neieškau darbo. Žinoma, jau žinote, koks buvo atsakymas. Gyvenimo ironija! Kai labai nori – viska gauni. Jau trečias mėnuo, kaip dirbu kavinukėje. Užsidirbu, o dar ir greitai sulauksiu atsakymo iš ASU, kurie kiekvieną mėnesį suteiks man piniginę paramą. Ko daugiau reikia?
Svarbiausia tikėti savo jėgomis, eiti visur drąsiai ir su plačia, plačia šypsena! Linkiu visiems pasirinkti norimą studijų programą, išvykti, stengtis, siekti visko, ko tik norite, būti pozityviems ir viskas klostysis sklandžiai! KASTU organizacija man padėjo įgyvendinti svajonę ir pasėti sėklytes naujoms... keliauju kitų svajonių link!
